Haliucinacijos
Haliucinacijos - tai jusliniai pojūčiai (regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio ar lytėjimo), kurie atsiranda be realaus išorinio dirgiklio. Jos gali būti labai įtikinamos ir sukelti didelį nerimą tiek pacientui, tiek aplinkiniams. Svarbu suprasti, kad haliucinacijos nėra vien psichikos ligų požymis - jos gali kilti dėl įvairių fizinių, neurologinių ar psichologinių priežasčių.
Haliucinacijos yra suvokimo sutrikimas, kai smegenys sukuria pojūčius, kurių nėra išorinėje aplinkoje. Jos gali pasireikšti bet kuriuo pojūčiu: regėjimo (mato žmones, daiktus, šviesas, kurių nėra), klausos (girdi balsus, muziką, garsus), uoslės (jaučia kvapus, kurių aplinkoje nėra), skonio (jaučia keistą skonį) ar lytėjimo (jaučia prisilietimus, vabzdžių ropojimą). Skirtingai nei iliuzijos (kai tikras objektas interpretuojamas klaidingai), haliucinacijos neturi jokio realaus pagrindo. Jos gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui, būti epizodinės ar nuolatinės. Fiziologiškai haliucinacijos atsiranda dėl smegenų jutiminių sričių per didelio aktyvumo arba sutrikus signalų perdavimui tarp neuronų. Tai gali sukelti cheminiai disbalansai (pvz., dopamino perteklius), neurologiniai pažeidimai (pvz., demencija, insultas) ar išoriniai veiksniai (miego trūkumas, medžiagų poveikis). Svarbu pabrėžti, kad haliucinacijos nereiškia, jog žmogus „išprotėjo“ - jos yra simptomas, kurį reikia išsiaiškinti ir gydyti.
- Miego trūkumas arba miego sutrikimai (miego paralizė, hipnagoginės haliucinacijos)
- Stresas, nerimas, per didelis nuovargis
- Didelis karščiavimas (ypač vaikams ir pagyvenusiems)
- Tam tikri vaistai arba jų šalutinis poveikis (pvz., parkinsonizmo gydymui vartojami preparatai, kortikosteroidai)
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas (svaigalai, amfetaminai, kanapės) - tiek apsinuodijus, tiek nutraukus („pagirios“)
- Sensorinis nepriteklius (pavyzdžiui, izoliacija, aklojo ar kurčiojo haliucinacijos)
- Dehidratacija arba stiprus badavimas
- Psichikos ligos: šizofrenija, psichozė, bipolinis sutrikimas (manijos fazėje)
- Neurologinės ligos: Alzheimerio liga, Parkinsono liga, demencija su Lewy kūneliais
- Insultas arba galvos smegenų auglys (ypač temporalinėje skiltyje)
- Kraujotakos sutrikimai: hipertenzinė encefalopatija, smegenų kraujotakos nepakankamumas
- Infekcinės ligos: meningitas, encefalitas, sunki pneumonija ar sepsis
- Apsinuodijimai: sunkiaisiais metalais, anglies monoksidu, nuodingomis dujomis
- Elektrolitų disbalansas: pvz., hiponatremija, uremija (inkstų nepakankamumas)
- Kepenų encefalopatija (kai kepenys nepašalina toksinų)
- Ženklas, kad gresia savižudybė - ypač jei haliucinacijos yra liepiančios („balsai liepia ką nors daryti“)
Jei jūs arba artimasis patiria haliucinacijas, svarbu išlikti ramiems ir imtis šių veiksmų: 1. Įvertinkite saugumą - pašalinkite pavojingus daiktus, nepalikite žmogaus vieno, jei jis sutrikęs ar agresyvus. 2. Kalbėkite ramiu, nekonfrontuojančiu balsu - neiginėkite haliucinacijų („tai ne tikra“), bet ir nepritarkite joms. Galite pasakyti: „Aš suprantu, kad tu tai matai / girdi, bet aš to nematau. Tu esi saugus“. 3. Užtikrinkite ramią, mažai stimulų turinčią aplinką: pritemdyta šviesa, tyla, jokio triukšmo ar daug žmonių. 4. Pasirūpinkite, kad žmogus būtų pavalgęs, išgėręs vandens, pailsėjęs - miego trūkumas ir dehidratacija gali pabloginti simptomus. 5. Neužsiimkite diskusijomis apie haliucinacijų „realumą“ - tai gali sukelti priešiškumą. 6. Jei haliucinacijos lengvos ir aiškiai susijusios su miego trūkumu ar stresu, padėkite žmogui išsimiegoti, sumažinti įtampą. 7. Stebėkite, ar nėra kitų simptomų: karščiavimo, galvos skausmo, sąmonės sutrikimo, traukulių. 8. Neduokite jokių vaistų (ypač raminamųjų ar migdomųjų) be gydytojo nurodymo - jie gali pabloginti būklę. 9. Jei žmogus reguliariai vartoja psichotropinius vaistus, įsitikinkite, kad jų nepraleido - staigus nutraukimas gali sukelti haliucinacijas. 10. Kreipkitės į gydytoją, jei haliucinacijos kartojasi, trunka ilgiau nei kelias valandas arba sukelia pavojų. Namuose galima padėti tik esant trumpalaikiams, lengviems epizodams - ilgalaikės haliucinacijos reikalauja medicininio įvertinimo.
- Sąmonės sutrikimas: sumišimas, dezorientacija, sunkumas prabusti
- Stiprus galvos skausmas, ypač jei atsirado staiga
- Karščiavimas (>38,5°C), kaklo sustingimas, šviesos baimė (įtariamas meningitas)
- Traukuliai arba jų serija
- Traumos galvoje prieš haliucinacijas
- Kraujavimas ar apsinuodijimo požymiai (vėmimas, šlapimo nelaikymas, kvėpavimo sutrikimai)
- Savęs žalojimas arba grasinimai nusižudyti
- Agresyvus elgesys, kurio negalima suvaldyti
- Staigus regėjimo ar kalbos praradimas
- Haliucinacijos po alkoholio ar narkotikų vartojimo - gali būti gyvybei pavojinga intoksikacija
- Haliucinacijos trunka ilgiau nei kelias valandas ir nesusijusios su akivaizdžiomis priežastimis (miego trūkumas, stresas)
- Jos pasikartoja dažnai arba stiprėja
- Pablogėja atmintis, sutrinka pažintinės funkcijos
- Pacientas turi psichikos ligą ir nutraukė gydymą
- Haliucinacijos atsirado vartojant naują vaistą
- Pacientas yra pagyvenęs ir haliucinacijos atsirado staiga
- Jaučiamas silpnumas vienoje kūno pusėje, pasunkėjusi kalba (insulto požymiai)
- Pacientas serga kepenų ar inkstų liga, cukriniu diabetu
