Ekstrasistolė
Ekstrasistolė yra priešlaikinis širdies plakimas, kurį dažnai apibūdinate kaip „širdies permušimą“ arba „pritrūkusio plakimo“ pojūtį. Daugeliu atvejų tai yra gerybinis reiškinys, tačiau kai kurioms žmonėms gali rodyti rimtesnę širdies būklę.
Ekstrasistolė atsiranda, kai širdies elektriniai signalai suveikia per anksti, sukeldami papildomą ar priešlaikinį širdies plakimą. Šis papildomas plakimas dažnai būna silpnas ir po jo gali sekti trumpa pauzė, kuri sukelia pojūtį, tarsi širdis sustotų ar „permuštų“. Fiziologiškai ekstrasistolė skirstoma į prieširdines (atsirandančias viršutinėse širdies kamerose) ir skilvelines (atsirandančias apatinėse širdies kamerose). Prieširdinės ekstrasistolės dažniausiai yra nepavojingos, o skilvelinės gali būti rimtesnės, ypač jei jų yra daug arba jos pasireiškia serijomis.
- Stresas ir nerimas - emocinė įtampa gali išprovokuoti ekstrasistoles.
- Kofeinas (kava, arbata, energetiniai gėrimai) - per didelis kiekis dirgina širdies elektrinę sistemą.
- Alkoholis ir nikotinas - šios medžiagos gali sukelti priešlaikinius plakimus.
- Miego trūkumas ar nuovargis - organizmo išsekimas didina ekstrasistolių dažnį.
- Elektrolitų disbalansas - mažas kalio ar magnio kiekis kraujyje.
- Širdies išeminė liga - nepakankamas kraujo tiekimas į širdies raumenį.
- Miokarditas - širdies raumens uždegimas po virusinės infekcijos.
- Širdies vožtuvų ligos, pvz., mitralinio vožtuvo prolapsas.
- Širdies nepakankamumas - silpna širdis gali gaminti daugiau ekstrasistolių.
- Širdies ritmo sutrikimai, pvz., prieširdžių virpėjimas ar skilvelinė tachikardija.
- Skydliaukės per didelis aktyvumas (hipertireozė).
- Kai kurie vaistai (pvz., bronchus plečiantys vaistai, kai kurie antidepresantai).
Jei ekstrasistolės nėra per dažnos (pavyzdžiui, kelios per dieną) ir nesijaučiate apsvaigę ar blogai, galite pabandyti šiuos būdus: 1) Sumažinkite kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimą - bent jau kelias dienas stenkitės jų vengti. 2) Gerkite pakankamai vandens (apie 1,5-2 litrus per dieną), kad išvengtumėte elektrolitų disbalanso. 3) Valgykite maistą, kuriame gausu kalio (bananai, bulvės, špinatai) ir magnio (riešutai, sėklos, juodasis šokoladas). 4) Išmokite atsipalaidavimo technikų - gilus kvėpavimas, meditacija ar lengvas tempimas gali sumažinti stresą. 5) Užtikrinkite 7-8 valandų miegą - nuovargis dažnai provokuoja ekstrasistoles. 6) Jei pojūtis atsiranda po valgio, stenkitės valgyti mažesnes porcijas ir vengti riebaus maisto. Jei simptomai nepraeina per 1-2 dienas arba pradeda kartotis dažniau, kreipkitės į šeimos gydytoją.
- Jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar spaudimą, ypač plintantį į ranką, nugarą ar žandikaulį.
- Ekstrasistolės sukelia alpulio priepuolius ar tikrą sąmonės netekimą.
- Jaučiate stiprų dusulį, ypač ramybėje arba gulint ant nugaros.
- Širdis plaka labai greitai (daugiau nei 120 dūžių per minutę) ir nereguliariai ilgiau nei kelias minutes.
- Jaučiate galvos svaigimą, silpnumą ar „mirgėjimą“ prieš akis kartu su širdies permušimais.
- Simptomai atsiranda po fizinio krūvio arba staiga pablogėja sportuojant.
- Ekstrasistolės pasireiškia kasdien ir trukdo jūsų įprastai veiklai (miegui, darbui).
- Anksčiau buvote gydytas dėl širdies ritmo sutrikimų arba turite žinomą širdies ligą.
- Jūsų šeimoje buvo staigios mirties atvejų dėl širdies priežasčių (pvz., jaunesni giminaičiai).
- Vartojate vaistus, kurie gali paveikti širdies ritmą (pvz., nuo astmos ar skydliaukės).
- Jaučiate, kad ekstrasistolių dažnis didėja per kelias savaites be aiškios priežasties.
