Burnos deginimas
Burnos deginimas - tai nemalonus, kartais skausmingas pojūtis, kuris gali apimti liežuvį, dantenas, gomurį ar visą burnos gleivinę. Jis dažnai apibūdinamas kaip karščio, dilgčiojimo ar net „rūgštaus“ pojūtis, kuris gali trukdyti valgyti, gerti ar net kalbėti. Šis simptomas gali būti laikinas arba lėtinis, o jo priežastys - nuo paprastos dirginimo iki rimtų sveikatos sutrikimų.
Burnos deginimas yra subjektyvus pojūtis, atsirandantis dėl burnos gleivinės ar liežuvio nervinių galūnėlių dirginimo. Fiziologiškai tai gali būti susiję su uždegiminiu procesu, alergine reakcija arba nervų sistemos pokyčiais. Pavyzdžiui, esant gastroezofaginiam refliuksui, skrandžio rūgštis gali patekti į burną ir sukelti deginimo pojūtį. Taip pat burnos džiūvimas (kserostomija) mažina apsauginį seilių sluoksnį, todėl gleivinė tampa jautresnė dirgikliams. Kai kuriais atvejais burnos deginimas gali būti susijęs su psichologiniais veiksniais, pavyzdžiui, nerimu ar lėtiniu stresu, kurie gali sukelti padidėjusį jautrumą skausmui. Svarbu suprasti, kad burnos deginimas nėra savarankiška liga, o simptomas, rodantis galimą organizmo disbalansą ar konkretų sveikatos sutrikimą.
- Per karšto ar aštraus maisto vartojimas
- Alerginė reakcija į dantų pastą, burnos skalavimo skystį ar tam tikrus maisto produktus
- Burnos džiūvimas dėl dehidratacijos, rūkymo ar tam tikrų vaistų (pvz., antihistamininių)
- Stresas ir nerimas, galintys sukelti psichogeninį burnos deginimo sindromą
- Vitaminų trūkumas, ypač B grupės vitaminų, geležies ar cinko
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - rūgštinis skrandžio turinys dirgina stemplę ir burną
- Grybelinė infekcija (burnos kandidozė, dar vadinama pienlige)
- Lėtinės ligos, tokios kaip Sjögreno sindromas (autoimuninė liga, sukelianti burnos ir akių sausumą)
- Diabetas - dėl padidėjusio gliukozės kiekio seilėse gali išsivystyti infekcijos ar burnos džiūvimas
- Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, liežuvio nervo neuralgija ar išsėtinė sklerozė
- Tam tikri vaistai, įskaitant chemoterapinius preparatus ar antibiotikus
Jeigu burnos deginimas nėra lydimas sunkių simptomų, galite išbandyti šiuos namų metodus: 1) Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte burnos džiūvimo. 2) Venkite aštraus, rūgštaus ar labai karšto maisto, taip pat alkoholio ir kofeino. 3) Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą be natrio laurilsulfato. 4) Išskalaukite burną šaltu vandeniu arba ramunėlių arbata - tai gali nuraminti dirginimą. 5) Jei deginimą sukelia stresas, pabandykite atsipalaidavimo technikas, pvz., gilų kvėpavimą ar meditaciją. 6) Kramtykite be cukraus gumą, kad paskatintumėte seilių gamybą. 7) Venkite rūkymo ir tabako gaminių. Tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias dienas arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją ar odontologą.
- Stiprus, nevaldomas skausmas arba sunkumas atverti burną
- Karščiavimas (aukštesnė nei 38°C temperatūra)
- Išbėrimai, pūslės ar opos burnoje, kurios sparčiai plinta
- Sunkumas kvėpuoti, ryti ar kalbėti
- Veido ar gerklės patinimas, ypač po naujo vaisto pavartojimo (alerginė reakcija)
- Sąmonės sutrikimai, galvos svaigimas ar silpnumas
- Burnos deginimas trunka ilgiau nei 2 savaites
- Pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą
- Turite diabetą ar kitą lėtinę ligą, o deginimas tampa nuolatinis
- Simptomas atsirado pradėjus vartoti naują vaistą
