Ausų ūžimas
Ausų ūžimas (tinnitus) - tai subjektyvus garso pojūtis (zvimbimas, šnypštimas, spengimas, dūzgimas ar švilpimas), kuris nėra sukeliamas jokio išorinio šaltinio. Tai nėra savarankiška liga, o dažniausiai - simptomas, rodantis klausos sistemos ar kitų organizmo sistemų pokyčius. Ūžimas gali būti laikinas arba lėtinis, vienpusis arba abipusis, o jo intensyvumas kinta nuo vos girdimo iki trikdančio kasdienę veiklą.
Ausų ūžimas atsiranda, kai klausos sistema (išorinė, vidurinė ar vidinė ausis, klausos nervas ar smegenų klausos centrai) gauna netikrus signalus. Sveikame organizme garso bangos paverčiamos elektriniais impulsais, kuriuos smegenys interpretuoja kaip garsą. Esant pažeidimui ar dirginimui, nervinės ląstelės gali generuoti spontaniškus impulsus, kuriuos smegenys „priima“ kaip realų garsą. Dažniausiai ūžimas siejamas su vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių pažeidimu - jos nustoja tinkamai siųsti signalus, o smegenys bando kompensuoti tylą, sukurdamos „fantominį“ garsą. Tai panašu į tai, kaip amputavus koją žmogus jaučia fantominį skausmą. Taip pat ūžimą gali sukelti kraujotakos sutrikimai, padidėjęs raumenų tonusas, tam tikri vaistai ar net streso sukelta padidėjusi smegenų veikla.
- Triukšmo poveikis - ilgalaikis buvimas garsioje aplinkoje (koncertai, statybos, ausinės garsia muzika) laikinai pažeidžia klausos ląsteles.
- Ausų siera - kamštis gali sukelti spaudimą ir uždegimą, sukeliantį ūžimą.
- Su amžiumi susijęs klausos prastėjimas (presbiakuzija) - natūralus vidinės ausies senėjimas.
- Stresas, nuovargis, miego trūkumas - padidėjęs dėmesys garsui ir smegenų hiperaktyvumas.
- Kofeinas, alkoholis, nikotinas - šios medžiagos gali laikinai pabloginti kraujotaką ar stimuliuoti nervų sistemą.
- Tam tikri vaistai - aspirinas, kai kurie antibiotikai, priešvėžiniai vaistai (ototoksiškumas).
- Menjero liga - vidinės ausies liga, kurią lydi ūžimas, galvos svaigimas, spaudimo pojūtis ausyje ir klausos praradimas.
- Akustinis neuromas - gerybinis klausos nervo navikas, dažniausiai sukeliantis vienpusį ūžimą ir palaipsnį klausos pablogėjimą.
- Kraujotakos sutrikimai - aterosklerozė, aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai gali sukelti pulsuojantį ūžimą (sinchronišką su širdies dūžiais).
- Kaklo ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) problemos - raumenų įtampa gali perduoti dirginimą į ausį.
- Galvos traumos - smegenų sukrėtimas ar vidinės ausies pažeidimas gali sukelti ilgalaikį ūžimą.
- Tam tikros autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė) - gali pažeisti vidinę ausį.
- Venkite garsių garsų - naudokite ausų kištukus triukšmingoje aplinkoje, sumažinkite ausinių garsumą.
- Balto triukšmo terapija - specialūs generatoriai, taikomoji muzika ar net tyliai veikiantis ventiliatorius padeda užmaskuoti ūžimą, ypač naktį.
- Reguliuokite mitybą - sumažinkite kofeino, druskos, alkoholio vartojimą; jie gali pabloginti kraujotaką ir skatinti ūžimą.
- Gerinkite miego higieną - nuovargis stiprina ūžimo suvokimą; stenkitės miegoti 7-8 valandas, naudokite atsipalaidavimo metodus prieš miegą.
- Streso valdymas - gilus kvėpavimas, meditacija, joga ar progresyvi raumenų relaksacija mažina kūno įtampą, kuri gali sustiprinti ūžimą.
- Kaklo ir pečių masažas - raumenų įtampa šioje srityje dažnai prisideda prie ūžimo; švelnūs tempimo pratimai gali padėti.
- Patikrinkite ausis - jei jaučiate pilnumą nenaudokite vatos tamponų; geriau kreipkitės į specialistą, kad pašalintų sieros kamštį.
Svarbu: jei ūžimas nepraeina per kelias savaites arba pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar otorinolaringologu. Kartais pakanka paprastų intervencijų - klausos aparato, kognityvinės elgesio terapijos (KET), o sunkiais atvejais - vaistų ar specialių gydymo metodų.
- Staigus, vienpusis klausos praradimas (ypač kartu su ūžimu).
- Ūžimas, atsiradęs po galvos traumos (smūgio, kritimo).
- Pulsuojantis ūžimas, sinchroniškas su širdies plakimu - gali rodyti kraujagyslių patologiją.
- Sąmonės sutrikimas, alpulys ar stiprus galvos svaigimas (vertigo).
- Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei jis yra „kitaip“ nei įprastai.
- Ūžimas vienoje ausyje, trunkantis ilgiau nei 24 valandas ir nemažėjantis.
- Ūžimas, kurį lydi skausmas, išskyros iš ausies, karščiavimas - gali būti infekcija.
- Ūžimas su galvos svaigimu, pusiausvyros praradimu ar pykinimu.
- Ūžimas, atsiradęs vartojant naujus vaistus (pvz., dideles aspirino dozes, priešvėžinius).
- Ūžimas, progresuojantis arba didėjantis per trumpą laiką.
