Aktyvi skydliaukė
Aktyvi skydliaukė, mediciniškai vadinama skydliaukės hiperfunkcija arba tirotoksikoze, yra būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų - tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Tai pagreitina organizmo medžiagų apykaitą, todėl gali jaustis neramumas, drebulys, širdies plakimas, svorio kritimas, prakaitavimas ir nuovargis. Simptomai gali būti įvairaus intensyvumo - nuo lengvo diskomforto iki pavojingų gyvybei būklių.
Aktyvi skydliaukė - tai būklė, kai skydliaukė (mažas drugelio formos organas kaklo priekyje) pradeda gaminti per daug skydliaukės hormonų. Šie hormonai reguliuoja, kaip greitai organizmas naudoja energiją (medžiagų apykaitą). Per didelis jų kiekis, vadinamas tirotoksikoze, pagreitina beveik visas organizmo funkcijas: širdis plaka greičiau, smegenys dirba intensyviau, virškinimas spartėja, kūno temperatūra gali pakilti. Fiziologiškai tai yra pusiausvyros sutrikimas - skydliaukė nebeklauso normalių grįžtamojo ryšio mechanizmų, kurie paprastai riboja hormonų gamybą. Dažniausiai tai sukelia autoimuniniai procesai (kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę), bet priežastys gali būti ir gerybiniai mazgai ar uždegimai.
- Stresas, nerimo sutrikimai - gali laikinai padidinti hormonų gamybą.
- Per didelis jodo vartojimas (pvz., jodo papildai, kontrastinės medžiagos).
- Nėštumas - dėl hormoninių pokyčių gali laikinai padidėti skydliaukės aktyvumas.
- Pogimdyminis tiroiditas - uždegiminė būklė po gimdymo, dažnai praeinanti savaime.
- Kai kurie vaistai (pvz., amiodaronas, ličio preparatai).
- Greivso liga (difuzinis toksinis struma) - autoimuninė liga, dažniausia tirotoksikozės priežastis.
- Toksinis mazginis struma (Plumerio liga) - gerybiniai mazgai, gaminantys per daug hormonų.
- Subakutus tiroiditas (Kervino-Kvaino tiroiditas) - virusinis uždegimas, sukeliantis laikiną hipertiroidizmą.
- Skydliaukės adenoma ar karcinoma - retos, bet rimtos priežastys, kai navikas gamina hormonus.
- Hipofizės adenoma (TSH gaminantis navikas) - labai reta priežastis, kai smegenų liauka stimuliuoja skydliaukę.
- Ilsėkitės ir venkite fizinio bei emocinio streso, nes jie gali sustiprinti simptomus.
- Vartokite kofeino neturinčius gėrimus - kava, energetiniai gėrimai ir stipri arbata gali pabloginti širdies plakimą ir neramumą.
- Valgykite subalansuotą mitybą, gausią kalcio ir vitamino D (jų poreikis padidėja pagreitėjus apykaitai).
- Vengti jodo papildų ir jūros gėrybių, nes jodas gali dar labiau paskatinti hormonų gamybą.
- Stebėkite savo širdies ritmą - užsirašykite, kaip dažnai jaučiate stiprų plakimą ar nereguliarų ritmą.
- Jei gydytojas jau paskyrė beta blokatorius (pvz., propranololį), vartokite juos pagal nurodymą - jie greitai mažina simptomus.
- Nenaudokite karštų vonių ar saunų, nes tai gali padidinti kūno temperatūrą ir širdies apkrovą.
- Miegokite pakankamai - nuovargis dažnas simptomas, todėl pailsėkite, kai jaučiate poreikį.
- Stiprus širdies plakimas (pulsas > 120 k./min. ramybėje) arba prieširdžių virpėjimas.
- Krūtinės skausmas, spaudimas ar dusulys.
- Sąmonės sutrikimas, sumišimas, haliucinacijos.
- Aukštas karščiavimas (> 38,5°C) kartu su prakaitavimu ir drebuliu.
- Viduriavimas ar vėmimas, sukeliantis dehidrataciją.
- Nekontroliuojamas drebulys, raumenų silpnumas, ypač jei sunku vaikščioti.
- Nepraeinantis nerimas, agitacija, nemiga.
- Svorio kritimas > 2 kg per savaitę be dietos.
- Išpūstos akys, akių paraudimas, dvejinimasis.
- Kaklo patinimas (struma), kuris trukdo kvėpuoti ar ryti.
- Karščiavimas 37,5-38,5°C, trunkantis ilgiau nei 2 dienas.
