Viduriavimas nuo streso
Viduriavimas nuo streso - tai ūminis arba pasikartojantis vandeningas tuštinimasis, kurį tiesiogiai sukelia psichologinė įtampa, nerimas ar stresas. Ši būklė yra viena dažniausių funkcinio virškinimo sutrikimų formų, kai nėra organinių pakitimų, tačiau smegenų ir žarnyno ašis reaguoja pernelyg stipriai.
Viduriavimas nuo streso atsiranda, kai autonominė nervų sistema (simpatinė ir parasimpatinė) per smegenų-žarnyno ašį perduoda signalus žarnynui. Streso metu organizmas išskiria daugiau adrenalino ir kortizolio, kurie pagreitina žarnyno peristaltiką, sumažina vandens įsisavinimą storosios žarnos gleivinėje ir padidina gleivių išsiskyrimą. Dėl to maistas per greitai praeina pro virškinamąjį traktą, o vanduo nespėja įsisavinti - rezultatas - laisvos, vandeningos išmatos. Reikia pabrėžti, kad tai nėra infekcinis, bakteriologinis ar toksinis viduriavimas, o grynai funkcinis sutrikimas, dažnai susijęs su dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), ypač dominuojant viduriavimui.
- Ūminė psichologinė įtampa prieš egzaminą, viešą kalbą ar svarbų pokalbį.
- Lėtinis darbo ar šeimyninis stresas, perdegimas.
- Nerimo sutrikimai - generalizuotas nerimas, panikos atakos.
- Staigus gyvenimo pokytis (skyrybos, persikraustymas, netektis).
- Per didelė stimuliacija - intensyvus sportas, triukšminga aplinka, miego trūkumas.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - lėtinis funkcinis sutrikimas.
- Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas) - gali paūmėti dėl streso.
- Skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė) - pagreitėjusi medžiagų apykaita.
- Nervinė bulimija ar kiti valgymo sutrikimai.
- Kai kurie vaistai (antidepresantai, vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo) gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį.
- Alkoholio ar kofeino perdozavimas.
Jei viduriavimą aiškiai siejate su stresu, prieš kreipiantis į gydytoją galite išbandyti šias priemones: 1) Gerkite daug skysčių - geriausiai vandens, silpnos arbatos (pavyzdžiui, ramunėlių ar mėtų), druskų tirpalų (rehidratacijos milteliai). Venkite kavos, alkoholio, saldžių gėrimų ir pieno. 2) Valgykite lengvai virškinamą maistą - bananus, baltus ryžius, virtą morką, sausainius, skrudintą duoną. Venkite riebaus, aštraus, kepto maisto ir daržovių su stambia ląsteliena. 3) Išbandykite streso valdymo metodus: gilų kvėpavimą, progresyvų raumenų atsipalaidavimą, meditaciją, trumpą pasivaikščiojimą. 4) Nereceptiniai vaistai: loperamido (Imodium) preparatai gali sustabdyti viduriavimą, tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 2 dienas, ypač jei yra karščiavimas ar kraujas išmatose. Taip pat galima vartoti probiotikus, kurie atstato žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. 5) Pailsėkite - kūnas ir protas turi atsigauti. Miegas padeda sumažinti kortizolio lygį. 6) Jei viduriavimas pasikartoja reguliariai, pradėkite dienoraštį: užrašykite, kokia situacija sukėlė simptomus, ką valgėte, kaip jautėtės. Tai padės gydytojui nustatyti sąsajas.
- Išmatose yra kraujo (ryškiai raudono arba juodo, kaip degutas).
- Viduriavimą lydi aukštas karščiavimas (>38,5°C) ir šaltkrėtis.
- Stiprus pilvo skausmas, kuris nemažėja, pilvas yra įsitempęs, skausmas spinduliuoja į nugarą.
- Sąmonės sutrikimas, galvos svaigimas, alpimas, silpnumas atsistojus.
- Žymiai sumažėjęs šlapimo kiekis (dehidratacijos požymis).
- Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 48 valandas be jokio pagerėjimo.
- Viduriavimas trunka ilgiau nei savaitę, net jei jis nėra labai gausus.
- Svorio kritimas be aiškios priežasties (ypač >5% per mėnesį).
- Viduriavimą lydi nuovargis, apetito stoka, raumenų silpnumas.
- Pasikartojantys epizodai aiškiai susiję su stresinėmis situacijomis.
- Anksčiau diagnozuota dirgliosios žarnos sindromas ar uždegiminė žarnyno liga, o dabar simptomai pasikeitė.
- Jau vartojate vaistus, galinčius sukelti viduriavimą (antidepresantai, vaistai nuo kraujospūdžio).
