Vaikščiojimas per miegus

Vaikščiojimas per miegus (somnambulizmas) yra miego sutrikimas, kai žmogus atsikelia ir atlieka veiksmus - nuo paprasto vaikščiojimo iki sudėtingų užduočių - ne visiškai prabudęs. Dažniausiai pasireiškia gilios miego fazės metu, ypač vaikams, tačiau gali tęstis ir suaugusiesiems. Paprastai epizodai būna trumpi ir nekelti pavojaus, tačiau kartais gali sukelti traumų ar rodyti kitas sveikatos problemas.

Vaikščiojimas per miegus yra parasomnijos forma - nenormalus elgesys miego metu. Jis vyksta ne REM miego (lėtojo) giluminėje stadijoje, kai smegenys iš dalies miega, tačiau motorinės funkcijos vis dar aktyvios. Žmogus gali atsikelti, vaikščioti, atidaryti duris, kalbėti, kartais net valgyti ar vairuoti - visa tai daroma be sąmoningo supratimo. Po prabudimo dažniausiai nieko neprisimenama. Fiziologiškai tai rodo, kad smegenų žievė, atsakinga už sąmonę, vis dar miega, o motorinės sistemos yra „pabudusios“. Vaikščiojimas per miegus dažniau pasireiškia, kai žmogus yra pervargęs, patiria stresą ar turi miego trūkumą. Kartais tai gali būti paveldima arba susijusi su kitais miego sutrikimais.

Dažnos ir nepavojingos priežastys
  • Miego trūkumas arba nereguliarus miego grafikas
  • Stresas, nerimas ar emociniai išgyvenimai
  • Karščiavimas (ypač vaikams)
  • Paveldimumas - šeimoje dažnai pasitaiko somnambulizmo
  • Alkoholis ar tam tikri vaistai (pvz., migdomieji, raminamieji)
  • Užmigimo ar miego aplinkos trikdžiai (triukšmas, šviesa)
Rimtos ligos ar signalai, galintys sukelti vaikščiojimą per miegus
  • Miego apnėja - kvėpavimo sutrikimai miego metu
  • Nervų sistemos ligos (pvz., Parkinsono liga, demencija)
  • Galvos smegenų traumos arba insultas
  • Migrena ar kitos neurologinės būklės
  • Psichiniai sutrikimai, tokie kaip potrauminio streso sutrikimas
  • Vartojamos medžiagos: stimuliatoriai, antidepresantai

Vaikščiojimo per miegus epizodų metu svarbiausia yra užtikrinti saugumą. Niekada nebandykite staigiai pažadinti miegančiojo - tai gali sukelti sumišimą, agresiją arba išgąstį. Vietoje to švelniai nukreipkite žmogų atgal į lovą. Norint sumažinti epizodų dažnį, rekomenduojama: laikytis pastovaus miego grafiko (eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu), sumažinti stresą (joga, meditacija, rami aplinka prieš miegą), vengti alkoholio ir kofeino vakare, užtikrinti tamsią ir tylią miego aplinką, prieš miegą atsipalaiduoti (šilta vonia, skaitymas). Jei vaikščiojimas per miegus pasireiškia dažnai, galima apsvarstyti apsaugos priemones: miegoti ant pirmo aukšto, pašalinti pavojingus daiktus (pvz., aštrius kampų, elektrinius laidus), uždaryti langus ir duris. Vaikams paprastai šis sutrikimas praeina savaime bręstant.

Situacijos, kurių negalima atidėti
  • Epizodo metu žmogus susižaloja arba gali susižaloti (pvz., iškrenta pro langą, nukrenta laiptais)
  • Vaikščiojimas per miegus tęsiasi ir suaugus bei tampa vis dažnesnis
  • Žmogus pabūna sumišęs, agresyvus ar sunkiai prabunda po epizodo
  • Epizodus lydi kiti simptomai: galvos skausmas, traukuliai, šlapimo nelaikymas
  • Vaikščiojimas pradeda kelti pavojų kitiems (pvz., pats vairuoja automobilį)
  • Po epizodo žmogus ilgai jaučiasi pavargęs, dezorientuotas arba turi atminties sutrikimų
  • Yra įtarimas dėl kitų miego sutrikimų (pvz., miego apnėjos, narkolepsijos)
Kada verta pasikonsultuoti su specialistu (net jei nėra skubos)
  • Dažnai pasikartojantys epizodai (kelis kartus per savaitę ar mėnesį)
  • Epizodai prasideda suaugus (anksčiau nebuvo)
  • Žmogus atlieka pavojingus veiksmus (pvz., išeina iš namų)
  • Vaikščiojimas per miegus trikdo miegą kitiems šeimos nariams
  • Yra šeimos istorija arba kitų sveikatos problemų

Susiję tyrimai su Vaikščiojimas per miegus

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).