Tinsta limfmazgiai kakle
Kai kakle apčiuopiate ar matote padidėjusius gumbelius, dažniausiai tai yra limfmazgiai. Jų patinimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija arba reaguoja į kitą dirgiklį. Šis simptomas gali būti tiek visiškai nepavojingas, tiek reikalaujantis skubios medicininės pagalbos - svarbu atpažinti, kada verta sunerimti.
Limfmazgiai yra maži pupelės formos dariniai, išsidėstę visame kūne - kaklas yra viena iš labiausiai limfmazgių turinčių sričių. Jie veikia kaip organizmo „filtrai“: sulaiko ir naikina bakterijas, virusus bei kitas kenksmingas medžiagas. Kai limfmazgis pradeda tinti, tai dažniausiai reiškia, kad jame vyksta suaktyvėjusi imuninė reakcija - limfmazgis gamina daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kad greičiau susidorotų su atsiradusia grėsme. Šis padidėjimas gali būti juntamas kaip minkštas ar kietas gumbelis, kartais skausmingas, kartais ne. Normalus limfmazgis yra iki 1 cm dydžio, o tinstantis gali siekti 2-3 cm ar daugiau.
- Virusinės infekcijos: peršalimas, gripas, mononukleozė (Epšteino-Baro virusas) - dažniausiai limfmazgiai tinsta abiejose kaklo pusėse.
- Bakterinės infekcijos: tonzilitas (angina), faringitas, dantų abscesas - dažnai būna skausmingi ir gali sukelti karščiavimą.
- Odos infekcijos: spuogai, uždegiminiai odos pažeidimai ar žaizdos kaklo srityje.
- Stresas ir nuovargis: nors netiesioginė priežastis, ilgalaikė įtampa gali susilpninti imuninę sistemą ir paskatinti limfmazgių padidėjimą.
- Alerginės reakcijos: tam tikri maisto produktai, vaistai ar žiedadulkės gali sukelti laikiną limfmazgių patinimą.
- Autoimuninės ligos: pvz., sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas.
- Tuberkuliozė: lėtinė bakterinė infekcija, gali pažeisti kaklo limfmazgius (vadinamoji „skrofuliozė“).
- Navikai: tiek gerybiniai, tiek piktybiniai (limfoma, limfogranulomatozė, metastazės iš kitų organų). Piktybiniai limfmazgiai dažnai būna kieti, neskausmingi, nejudrūs ir linkę didėti.
- ŽIV infekcija: gali sukelti generalizuotą limfadenopatiją.
- Vaistų reakcijos: kai kurie vaistai (pvz., prieštraukuliniai) gali sukelti limfmazgių padidėjimą.
Jei limfmazgiai padidėję dėl lengvos infekcijos ir nesate karščiuojantis bei jaučiatės pakankamai gerai, galite išbandyti šiuos metodus. 1. Šiltas kompresas: uždėkite šiltą, drėgną rankšluostį ant patinusios vietos 10-15 minučių kelis kartus per dieną - tai sumažina skausmą ir padeda limfmazgiui „atsiverti“. 2. Poilsis: duokite organizmui laiko kovoti su infekcija - venkite fizinio krūvio, miegokite bent 7-8 valandas. 3. Skysčiai: gerkite daug vandens, šiltos arbatos su medumi, sultinių - tai padeda ploninti limfą ir mažina intoksikaciją. 4. Nereceptiniai vaistai: esant skausmui ar karščiavimui, galite vartoti ibuprofeną ar paracetamolį, tačiau prieš tai pasitarkite su vaistininku ar gydytoju. 5. Venkite spaudimo: nespauskite ir nemasažuokite padidėjusio limfmazgio - tai gali paskatinti infekcijos plitimą. 6. Stebėkite: jei per 3-5 dienas patinimas nemažėja arba pradeda didėti, kreipkitės į gydytoją.
- Sunkumas kvėpuoti arba jausmas, kad kažkas spaudžia gerklę.
- Karščiavimas virš 39°C, ypač jei jį lydi šaltkrėtis ar sumišimas.
- Patinimas atsirado staiga, yra labai skausmingas ir greitai didėja.
- Limfmazgis yra kietas, neskausmingas, nejudrus ir didesnis nei 2,5 cm.
- Rijimo sutrikimai, negalėjimas nuryti net skysčių.
- Bendras silpnumas, naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas per pastarąsias savaites.
- Gelsva arba melsva odos spalva, išbėrimas (ypač jei atsiranda po vaistų vartojimo).
