Tamsėja akyse
Staigus regėjimo sutrikimas, kai akyse ima tamsėti, vaizdas neryškus arba visiškai užtamsėja. Gali trukti kelias sekundes ar minutes, kartais lydimas galvos svaigimo, bendro silpnumo ar alpimo pojūčio.
Tai fiziologinė organizmo reakcija, dažniausiai susijusi su staigiu kraujospūdžio sumažėjimu, smegenų kraujotakos trūkumu ar autonominės nervų sistemos disbalansu. Kai akies tinklainė ar smegenų regos centras negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, regėjimo signalai susilpnėja, todėl atsiranda tamsėjimo pojūtis. Šis reiškinys gali būti trumpalaikis (kelių sekundžių) ir praeiti savaime, tačiau kartais signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas - širdies ar kraujagyslių ligas, vidinį kraujavimą, hipoglikemiją ar net išemiją.
- Staigus atsistojimas iš gulimos ar sėdimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Ilgas stovėjimas, ypač karštyje ar sausakimšoje patalpoje (venų kraujo sąstovis).
- Stiprus emocinis sukrėtimas, baimė, stresas (autonominės sistemos perjungimas į „kovok arba bėk“ režimą).
- Per didelis fizinis krūvis ar nuovargis - išsekimas, miego trūkumas.
- Alkis ar žemas gliukozės kiekis kraujyje (hipoglikemija).
- Kraujo netekimas dėl smulkių traumų, menstruacijų (lengva anemija).
- Deguonies trūkumas (blogai vėdinamoje patalpoje).
- Per didelė kofeino ar nikotino dozė (vazokonstrikcija).
- Prieš alpimo būseną (presinkopė) - dažnai pavienis atvejis.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos, bradikardija, tachikardija).
- Širdies vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas.
- Staigus kraujospūdžio kritimas dėl vidinio kraujavimo (pavyzdžiui, skrandžio opa, traumos).
- Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai - smegenų išemija, tranzitorinė išeminė ataka (TIA), insultas.
- Kraujagyslių užsikimšimas ar susiaurėjimas (aterosklerozė).
- Autonominės nervų sistemos ligos (Parkinsono liga, diabetinė neuropatija).
- Anemija (geležies stokos, B12 trūkumo ar kitos etiologijos).
- Dehidratacija (vėmimas, viduriavimas, per mažas skysčių kiekis).
- Hipoglikemija cukriniu diabetu sergantiems pacientams (per didelė insulino ar vaistų dozė).
- Plaučių embolija - staigus dusulys ir tamsėjimas akyse.
- Aortos stenozė - vožtuvo susiaurėjimas, dėl kurio smegenys negauna pakankamai kraujo.
- Alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, sunkių raminamųjų vaistų perdozavimas.
Jei staiga pradeda tamsėti akyse, svarbiausia nepanikuoti ir imtis šių veiksmų: 1) Nedelsiant atsisėskite arba atsigulkite, geriausia pakėlus kojas aukštyn (kad kraujas lengviau pasiektų smegenis). 2) Jei esate stovimoje padėtyje, pritūpkite arba atsiremkite į sieną, kad išvengtumėte kritimo. 3) Giliai, lėtai kvėpuokite - tai padės stabilizuoti autonominę sistemą. 4) Išgerkite stiklinę vėsaus vandens, jei jaučiate troškulį ar galvojate apie dehidrataciją. 5) Suvalgykite ką nors saldaus (saldumyną, vaisių, išgerkite sulčių), jei įtariate hipoglikemiją. 6) Nepalikite spūsties - atsegkite apykaklę, atlaisvinkite drabužius, jei yra galimybė atidarykite langą. 7) Jei tamsuojant akyse jaučiamas svaigimas, ne staigiai kilkite - pabūkite gulimoje padėtyje kelias minutes, kol pojūtis visiškai praeis. 8) Venkite ilgalaikio stovėjimo, karštų vonių, alkoholio ir intensyvaus fizinio krūvio, kol būklė normalizuosis. 9) Jei panašūs epizodai kartojasi, pradėkite vesti simptomų dienoraštį - užsirašykite, kada, po kokių veiksmų atsiranda tamsėjimas, kiek trunka, ar lydi kiti simptomai (galvos skausmas, pykinimas, krūtinės spaudimas). Tai padės gydytojui tiksliau nustatyti priežastį.
- Tamsėjimą akyse lydi sąmonės netekimas (alpo ilgiau nei kelias sekundes).
- Jaučiamas ūmus, stiprus galvos skausmas (ypač sprogimo pobūdžio).
- Pasirodo kalbos sutrikimai (sunku kalbėti ar suprasti), vienos kūno pusės silpnumas (ranka, koja, veido pusė).
- Jaučiamas krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas, plintantis į ranką, nugarą, žandikaulį.
- Smarkiai padažnėjęs (virš 120 k./min.) arba sulėtėjęs (mažiau nei 50 k./min.) širdies ritmas, ypač jei nereguliarus.
- Pasirodo dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, uždusimo pojūtis.
- Tamsėja akyse kartu su kraujavimu (iš nosies, vėmimu krauju, tamsiomis išmatomis).
- Esate nėščia, sergate širdies liga, diabetu ar vartojate kraują skystinančius vaistus (varfariną, rivaroksabaną).
- Traumos atveju (kritimas, smūgis į galvą) - tamsėjimas gali rodyti smegenų sukrėtimą ar vidinį kraujavimą.
- Tamsėja akyse po staigaus judesio, fizinio krūvio ar per didelio streso - gali būti širdies ritmo sutrikimo ar aortos stenozės požymis.
- Epizodai kartojasi kelis kartus per savaitę ar dažniau.
- Tamsėjimą lydi nuolatinis galvos svaigimas, pykinimas, prakaitavimas.
- Pastebite, kad tamsėjimas atsiranda keičiant kūno padėtį (atsistojant, lenkiantis).
- Jaučiate bendrą silpnumą, nuovargį, blyškumą - gali būti anemija.
- Sergate cukriniu diabetu ir tamsėjimo metu ar po jo jaučiate alkį, drebulį, sumišimą (hipoglikemija).
- Vartojate vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ligų ar antidepresantus - gali reikėti koreguoti dozę.
- Tamsėjimo priepuoliai atsiranda po valgio (postprandinė hipotenzija) ar per fizinį krūvį.
