Švokštimas
Švokštimas - tai aukšto tono garsas, girdimas kvėpuojant, dažniausiai iškvepiant. Jis atsiranda, kai oras sunkiai praeina per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Švokštimas gali būti laikinas arba lėtinis, o jo priežastys - nuo lengvų iki gyvybei pavojingų.
Švokštimas (dar vadinamas švilpiančiu kvėpavimu) paprastai rodo, kad kvėpavimo takai yra susiaurėję dėl gleivių, uždegimo, spazmų ar svetimkūnio. Įprastai jis girdimas iškvepiant, nors sunkiais atvejais gali būti girdimas ir įkvepiant. Švokštimas dažnai siejamas su astma, tačiau gali atsirasti ir dėl alerginių reakcijų, infekcijų ar kitų plaučių ligų. Svarbu atkreipti dėmesį į švokštimo pobūdį - ar jis atsiranda staiga, ar lėtai progresuoja, ar jį lydi kiti simptomai.
- Astma - lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, sukelianti bronchų spazmus.
- Alerginis rinitas arba šienligė - alergenai (žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos) dirgina kvėpavimo takus.
- Ūminis bronchitas - virusinė infekcija, sukelianti bronchų uždegimą ir gleivių gamybą.
- Fizinis krūvis - intensyvus sportas šaltame ore gali laikinai sukelti bronchų susiaurėjimą.
- Rūkymas arba pasyvus rūkymas - dūmai dirgina kvėpavimo takus.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - ilgalaikis bronchų susiaurėjimas, dažniausiai dėl rūkymo.
- Plaučių uždegimas (pneumonija) - infekcija, sukelianti alveolių uždegimą.
- Svetimkūnis kvėpavimo takuose - ypač pavojinga vaikams.
- Anafilaksinė reakcija - sunki alerginė reakcija, sukelianti greitą kvėpavimo takų patinimą.
- Širdies nepakankamumas - skysčių kaupimasis plaučiuose (plaučių edema) gali sukelti švokštimą.
Jei švokštimas lengvas ir nėra sunkių simptomų, galite išbandyti šias priemones: 1) Sėdėkite tiesiai ir stenkitės ramiai kvėpuoti - padės išvengti papildomo dusulio. 2) Gerkite šiltus skysčius (vandenį, arbatą) - skystina gleives. 3) Venkite žinomų dirgiklių: dūmų, stiprių kvapų, dulkių, alergenų. 4) Jei sergate astma - naudokite greito poveikio inhaliatorių (bronchodilatatorių) pagal gydytojo nurodymus. 5) Drėkinkite patalpą - sausas oras gali didinti švokštimą. 6) Jei švokštimą sukėlė fizinis krūvis, pailsėkite ir lėtai kvėpuokite. Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją.
- Staigus, sunkus dusulys, kai negalite ištarti sakinio.
- Švokštimas atsirado po alergeno (vabzdžio įgėlimo, maisto, vaistų) kartu su veido patinimu ar dilgėline.
- Mėlynos lūpos, pirštai ar oda (cianozė).
- Sumišimas, mieguistumas arba sąmonės netekimas.
- Švokštimas po traumos ar svetimkūnio įkvėpimo.
- Švokštimas kartu su aukštu karščiavimu (>38,5°C) ir šaltkrėčiu.
- Skrepliai su krauju arba pūlingi skrepliai.
- Krutinės skausmas, ypač spaudžiantis ar veriantis.
- Švokštimas nepraeina po įprastų vaistų (pvz., inhaliatoriaus).
- Vaikams - jei švokštimą lydi knarkimas, padažnėjęs kvėpavimas ar verksmas.
