Sustingę sąnariai

Sustingę sąnariai - tai diskomforto arba pasunkėjusio judrumo pojūtis sąnariuose, dažniausiai ryte ar po ilgesnio nejudrumo. Tai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ir būti tiek laikinas nuovargio požymis, tiek rimtesnės ligos signalas.

Sąnarių sustingimas atsiranda, kai sąnario kapsulėje ir aplinkiniuose audiniuose sumažėja tepimo skysčio arba atsiranda uždegimas. Ryte sustingimas būna ryškesnis, nes per naktį sąnaryje susikaupia uždegiminiai mediatoriai. Po apšilimo, kraujotaka pagerėja ir sustingimas sumažėja. Jei jis trunka ilgiau nei 30 minučių, tai gali rodyti lėtinę ligą, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą.

Dažnos ir nepavojingos priežastys
  • Ilgalaikis sėdėjimas arba stovėjimas
  • Per didelis fizinis krūvis
  • Miegojimas nepatogioje padėtyje
  • Oro pokyčiai (žemas slėgis, drėgmė)
  • Natūralūs senėjimo pokyčiai
Rimtesnės ligos, dėl kurių reikėtų kreiptis
  • Osteoartritas (sąnarių kremzlės nusidėvėjimas)
  • Reumatoidinis artritas (autoimuninis uždegimas)
  • Podagra (šlapimo rūgšties kristalai sąnariuose)
  • Infekcinis artritas
  • Ankilozuojantis spondilitas

Jei sustingimas nėra stiprus, galite išbandyti: šiltus kompresus arba vonią - šiluma atpalaiduoja raumenis ir sąnarius; lengvus tempimo pratimus, pavyzdžiui, pirštų ar kelių lenkimą - pradėkite lėtai ir nedarykite staigių judesių; poilsio periodus tarp veiklų; nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., ibuprofeną), jei nėra kontraindikacijų; taip pat laikykitės sveiko svorio, kad sumažintumėte sąnarių apkrovą.

Neatidėliotini atvejai
  • Staigus sąnario patinimas, paraudimas ar karštis
  • Karščiavimas (virš 38°C) kartu su sąnario skausmu
  • Negalėjimas judinti sąnario arba kojos/rankos
  • Sąnario deformacija po traumos
  • Stiprus skausmas, kuris nepraeina ilsintis arba naktį

Susiję tyrimai su Sustingę sąnariai

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).

Reikšmė kintama