Sukasi galva nuo ausų
Tai nemalonus pojūtis, kai atrodo, kad aplinka arba jūs patys sukate, kratotės arba prarandate pusiausvyrą, o sukimas dažnai prasideda arba sustiprėja po ausų diskomforto, užgulimo ar skausmo. Dažnai tai nėra pavojinga, tačiau gali rodyti rimtesnes ausų ar nervų sistemos problemas.
Svaigimo jausmas, atsirandantis dėl vidinės ausies - pusiausvyros organo - sutrikimo. Vidinėje ausyje yra pusratiniai kanalai ir saccule, kurie jaučia galvos padėtį ir judesius. Kai ausyje įvyksta uždegimas, traumos, skysčių kaupimasis arba spaudimo pokyčiai (pavyzdžiui, sergant gripu ar skrendant lėktuvu), šis organas siunčia neteisingus signalus į smegenis, o smegenys, bandydamos suderinti informaciją iš akių, raumenų ir ausų, sukelia sukimosi iliuziją. Ši būklė gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ir dažnai lydi pykinimas, vėmimas arba nestabilumas einant.
- Ausies kamštis arba vandens patekimas į ausį
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (peršalimas, gripas su sinusitu)
- Slėgio pokyčiai (skrendant, nardant, lipant į kalną)
- Staigus galvos pasukimas arba ilgas buvimas vienoje padėtyje
- Nuovargis, miego trūkumas, stresas
- Migreniniai svaigimai (migrena gali sukelti svaigimą be galvos skausmo)
- Labirintitas - vidinės ausies uždegimas (dažnai po virusinės infekcijos)
- Vestibulinis neuronitas - pusiausvyros nervo uždegimas
- Menjero liga - vidinės ausies skysčių slėgio sutrikimas, sukeliantis stipraus svaigimo priepuolius, spengimą ir klausos praradimą
- Ausies trauma arba barotrauma
- Perilimfinė fistula - skysčio nutekėjimas iš vidinės ausies (po galvos traumos arba staigių slėgio pokyčių)
- Akustinė neuroma - gerybinis klausos nervo auglys
- Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (ypač, jei svaigimas staigus, vienpusis arba lydi kalbos sutrikimai, galūnių silpnumas)
Jei svaigimas nėra labai stiprus ir nesate praradę sąmonės, galite padėti sau šiais būdais: 1) Atsisėskite ar atsigulkite, pailsėkite tamsioje, tylioje patalpoje. 2) Gerkite vandens - dehidratacija gali sustiprinti svaigimą. 3) Venkite staigių galvos judesių, žiūrėjimo į ekranus ar persikėlimo iš vienos padėties į kitą. 4) Jei turite spaudimo ar užgulimo jausmą ausyse, pabandykite išsipūsti nosis užspaudę šnerves (Valsalvos manevras) - tai gali subalansuoti slėgį. 5) Nenaudokite ausų lašų ar valymo pagaliukų, jei nėra aišku, ar nėra ausies kamščio. 6) Galite vartoti nereceptinius vaistus nuo svaigimo (pvz., dimenhidrinatą, bet gerai perskaitykite kontraindikacijas ir neviršykite dozės). 7) Jei svaigimą sukėlė peršalimas, gydykite slogą druskos tirpalais, garinkite nosį. 8) Jei svaigimas kartojasi be aiškios priežasties, pradėkite vesti dienoraštį - užsirašykite, kada prasideda, ką prieš tai veikėte, kiek trunka, ar yra pykinimo. Tai padės gydytojui nustatyti diagnozę.
- Svaigimas yra labai stiprus, trukdo atsistoti ar eiti
- Svaigimą lydi ūmus klausos sumažėjimas arba visiškas kurtumas viena ausimi
- Nuolatinis arba pulsuojantis spengimas ausyse
- Sunkus pykinimas ir vėmimas, negalėjimas išlaikyti skysčių
- Staigus galvos skausmas, ypač jei jis yra kitoks nei įprasta
- Karščiavimas virš 38,5 °C, šaltkrėtis
- Sąmonės sutrikimas, alpimas, dvigubas matymas arba neryškus matymas
- Vienos kūno pusės silpnumas, nutirpimas arba kalbos sutrikimas (įtariamas insultas)
- Svaigimas po galvos traumos (net jei trauma atrodė lengva)
- Neseniai pradėti vartoti nauji vaistai (ypač antibiotikai ar diuretikai, galintys pažeisti vidinę ausį)
