Stresinis šlapimo nelaikymas
Stresinis šlapimo nelaikymas - tai nevalingas šlapimo ištekėjimas fizinio krūvio metu: kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant ar kilnojant sunkius daiktus. Ši būklė atsiranda, kai šlapimo pūslę palaikantys raumenys ir audiniai nusilpsta, todėl padidėjęs pilvo spaudimas „nuspaudžia“ šlapimą.
Stresinis šlapimo nelaikymas - tai šlapimo pūslės kontrolės sutrikimas, kai šlapimas neišlaikomas staigaus fizinio spaudimo metu. Sveikame organizme dubens dugno raumenys, raiščiai ir šlapimo pūslės kaklelio sfinkteris išlaiko šlapimą, net kai pilvo spaudimas staiga padidėja. Tačiau nusilpus šioms struktūroms - pavyzdžiui, po gimdymo, dėl amžiaus pokyčių ar antsvorio - apsauginis mechanizmas sutrinka. Slėgio šuolis (pvz., kosint) tiesiogiai perduodamas į šlapimo pūslę, o silpnas sfinkteris negali atsispirti - įvyksta nelaikymo epizodas. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti psichologinį diskomfortą.
- Nėštumas ir gimdymas - ypač po natūralaus gimdymo ar didelių kūdikių, dėl dubens raumenų pertempimo.
- Amžiaus pokyčiai - menopauzė, mažėjantis kolageno kiekis, raumenų silpnėjimas.
- Nutukimas - padidėjęs pilvo spaudimas, kuris nuolat apkrauna dubens dugną.
- Lėtinis kosulys (pvz., rūkymo ar lėtinio bronchito sukeltas) - nuolatiniai spaudimo šuoliai.
- Sunkus fizinis darbas ar profesinis sportas - ypač tie, kurie susiję su šokinėjimu, bėgimu ar svorių kilnojimu.
- Paveldimumas - silpnų jungiamųjų audinių polinkis.
- Šlapimo takų infekcija - uždegimas gali laikinai susilpninti pūslės kontrolę.
- Neurologiniai sutrikimai (Parkinsono liga, išsėtinė skleroza, nugaros smegenų pažeidimai) - trikdo nervinį pūslės valdymą.
- Dubens organų prolapsas (gimdos, šlapimo pūslės nusileidimas) - dažnai lydi stresinį nelaikymą.
- Pooperaciniai pažeidimai - po ginekologinių, prostatos ar tiesiosios žarnos operacijų.
- Retos įgimtos būklės (pvz., ektopinis šlapimtakis) - gali sukelti nuolatinį šlapimo varvėjimą, kurį lengva supainioti su stresiniu nelaikymu.
Prieš apsilankant pas gydytoją, galite išbandyti keletą veiksmingų savipagalbos priemonių: (1) Atlikite dubens dugno (Kėgelio) pratimus - juos reikia reguliariai daryti 5-10 minučių per dieną. Pratimai stiprina raumenis, laikančius šlapimo pūslę. (2) Stenkitės tuštintis reguliariai, vengti vidurių užkietėjimo, nes tempimas silpnina dubens raumenis. (3) Jei turite antsvorio, net nedidelis 5-10 % kūno svorio sumažėjimas gali žymiai sumažinti nelaikymo epizodus. (4) Venkite per didelio fizinio krūvio, kuris sukelia staigų spaudimą - pvz., vietoj šokinėjimo rinkitės plaukimą ar vaikščiojimą. (5) Sumažinkite kofeino, alkoholio ir rūgščių gėrimų vartojimą, nes jie dirgina šlapimo pūslę. (6) Jei kosulys ar čiaudulys yra neišvengiamas, prieš tai sąmoningai įtempkite dubens raumenis - tai gali padėti išvengti nelaikymo. (7) Naudokite sugeriančias higienos priemones (įklotus, specialias kelnaites) - tai ne gydymas, tačiau padeda jaustis saugiai. Svarbu: jei savipagalbos priemonės neduoda rezultato per 2-3 savaites arba būklė pablogėja, būtina kreiptis į specialistą.
- Kraujas šlapime (mikroskopinis ar matomas).
- Stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje, juosmenyje ar šonuose.
- Karščiavimas (temperatūra virš 38 °C) be aiškios priežasties.
- Staigus, be aiškios priežasties atsiradęs visiškas šlapimo nelaikymas arba negalėjimas šlapintis.
- Staigus kojų ar veido tirpimas, silpnumas, pusiausvyros sutrikimai - tai gali rodyti neurologinę problemą.
- Sąmonės netekimas ar alpimas.
- Jei nelaikymą lydi skausmingas, dažnas ar deginantis šlapinimasis - gali būti šlapimo takų infekcija.
- Jei per kelias dienas nelaikymas smarkiai pablogėja be akivaizdžios priežasties.
- Jei nelaikymas atsirado po dubens traumos ar operacijos.
- Jei kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, svorio kritimą ar naktinį prakaitavimą.
