Spuoguota oda

Spuoguota oda - tai dažna odos būklė, kai atsiranda spuogų, inkštirų ar uždegiminių pažeidimų. Tai vienas iš labiausiai paplitusių odos sutrikimų, ypač paauglių ir jaunų suaugusiųjų tarpe.

Spuoguota oda atsiranda, kai riebalinės liaukos gamina per daug aliejaus (sebumo), kuris užkemša plaukų folikulus. Šiose užsikimšusiose porose kaupiasi negyvos odos ląstelės ir bakterijos, sukeldamos uždegimą. Rezultatas - balti ar juodi inkštirai, raudoni spuogeliai, pūlinukai ar net skausmingi mazgai. Pagrindiniai veiksniai yra hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, brendimo metu, nėštumo ar menstruacinio ciklo metu), genetinis polinkis, stresas ir tam tikros kosmetikos priemonės. Nors dažniausiai spuogai atsiranda ant veido, jie gali atsirasti ir ant nugaros, krūtinės bei pečių.

Dažnos ir dažniausiai nepavojingos priežastys
  • Hormoniniai pokyčiai: brendimas, mėnesinės, nėštumas, menopauzė.
  • Stresas - didina kortizolio kiekį, kuris skatina riebalinių liaukų veiklą.
  • Neteisinga odos priežiūra: per dažnas plovimas, riebūs ar komedogeniniai kremai.
  • Maistas: didelis cukraus ir pieno produktų vartojimas gali pabloginti spuogus.
  • Vaistai: kai kurie kortikosteroidai, ličio preparatai ar antiepileptiniai vaistai.
Rimtesnės ligos ar signalai
  • Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) - kartu su nereguliariomis mėnesinėmis, plaukų augimu.
  • Cushingo sindromas - spuogai atsiranda dėl per didelio kortizolio kiekio.
  • Bakterinės odos infekcijos, pvz., folikulitas, kuris gali būti panašus į spuogus.
  • Alerginės reakcijos į maistą ar kosmetiką, sukeliančios spuoguotą odą.
Prieš kreipiantis į gydytoją, verta išbandyti šiuos patarimus:
  • Plaukite veidą švelniu valikliu ryte ir vakare, bet ne dažniau.
  • Venkite trinti odą - naudokite švelnius rankšluosčius ir šluostykite lengvai.
  • Nespauskite spuogų - tai gali pabloginti uždegimą ir palikti randus.
  • Naudokite nekomedogeninius produktus (žymėjimas 'non-comedogenic' arba 'oil-free').
  • Keiskite pagalvių užvalkalus ir rankšluosčius kas kelias dienas.
  • Ribokite riebų, saldų maistą ir pieno produktus - kai kuriems žmonėms tai padeda.
  • Pabandykite nereceptinius vaistus, kurių sudėtyje yra benzoilo peroksido, salicilo rūgšties ar sieros.
  • Drėkinkite odą lengvu kremu, kad neišsausintumėte per daug.
Jei per 4-6 savaites nėra pagerėjimo, verta kreiptis į gydytoją.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda šie simptomai:
  • Spuogai staiga pablogėja, atsiranda daug skausmingų mazgų ar pūliuojančių darinių.
  • Karščiavimas arba šaltkrėtis kartu su spuogais.
  • Spuogai plinta ne tik ant veido, bet ir ant kūno bei galūnės stambūs pūliniai.
  • Atsiranda randų ar odos pigmentacijos pokyčių.
  • Spuogai atsiranda vartojant naujus vaistus - gali būti alerginė reakcija.
  • Bendras negalavimas, sąnarių skausmas ar limfmazgių padidėjimas.
  • Nėštumo metu atsiradę nauji spuogai - būtina konsultacija.