Socialinė fobija
Socialinė fobija - tai intensyvus ir nuolatinis nerimas, baimė ar gėda, kylanti dėl situacijų, kuriose žmogus gali būti stebimas, vertinamas ar atsidurti dėmesio centre. Tai ne paprastas drovumas, o sutrikimas, galintis smarkiai apriboti kasdienį gyvenimą.
Socialinė fobija (dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu) - tai būklė, kai žmogus patiria didelį nerimą socialinėse situacijose, bijodamas, kad bus neigiamai įvertintas, pažemintas ar atstumtas. Tokiose situacijose suaktyvėja smegenų migdolinis kūnas (amygdala) ir išsiskiria streso hormonai, todėl gali atsirasti fizinių simptomų: paraudimas, prakaitavimas, drebulys, greitas širdies plakimas, pykinimas ar sunkumas kalbėti. Nors ši reakcija skirta apsaugoti nuo pavojaus, socialiniuose kontekstuose ji tampa perdėta ir netinkama. Ilgainiui žmogus ima vengti situacijų, keliančių nerimą, o tai gali sukelti izoliaciją, depresiją ir pabloginti gyvenimo kokybę.
- Genetinis polinkis - jei šeimoje buvo nerimo sutrikimų, tikimybė didesnė.
- Trauminė patirtis - patyčios, pažeminimas ar atstūmimas socialinėse situacijose, ypač vaikystėje.
- Mokymasis per stebėjimą - jei tėvai ar artimiausi žmonės irgi vengia socialinių situacijų, vaikas gali perimti tokį elgesį.
- Asmenybės bruožai - kai kurie žmonės yra jautresni kitų nuomonei ir labiau linkę į savistabą.
- Socialinio nerimo sutrikimas (diagnozuojamas pagal TLK-10 ar DSM-5 kriterijus).
- Gretutiniai psichikos sutrikimai - depresija, generalizuotas nerimas, panikos sutrikimas, priklausomybės (pvz., alkoholis, raminamieji, kuriais bandoma sumažinti nerimą).
- Organiniai veiksniai - hormoniniai pokyčiai, neurologinės ligos (retai).
Jei socialinė fobija nėra labai sunki, šie patarimai gali padėti: Palaipsniui susidurkite su bauginančiomis situacijomis - pradėkite nuo mažesnio streso (pvz., trumpas pokalbis su pažįstamu) ir palaipsniui didinkite sudėtingumą. Tai vadinama ekspozicine terapija, kurią galima atlikti savarankiškai. Išmokite gilaus kvėpavimo ar atsipalaidavimo metodų, kad sumažintumėte ūmų nerimą. Venkite alkoholio ar raminamųjų - jie tik laikinai palengvina simptomus, bet ilgainiui pablogina būklę. Praktikuokite savipagalbą - skaitykite knygas apie socialinį nerimą, naudokitės mobiliosiomis programėlėmis (pvz., skirtomis nerimo valdymui). Siekite sveikos gyvensenos - reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba mažina bendrą nerimo lygį. Svarbu nepabėgti nuo situacijų - vengimas tik sustiprina baimę. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo normaliam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą (tiek dėl socialinės fobijos, tiek dėl gretutinės depresijos).
- Visapusiškas socialinis atsiribojimas - žmogus nepalieka namų, nekalba su niekuo, nutraukia ryšius su artimaisiais.
- Stiprios panikos atakos - krūtinės skausmas, uždusimo jausmas, baimė netekti sąmonės ar mirti.
- Gausus alkoholio ar raminamųjų vartojimas norint įveikti socialines situacijas - gresia priklausomybė ar perdozavimas.
- Negalėjimas atlikti kasdienių užduočių (darbas, mokslai, apsipirkimas) dėl nerimo.
