Socialinė baimė
Socialinė baimė - tai intensyvus, nuolatinis nerimas dėl kasdienių socialinių situacijų. Jaučiama, kai žmogus bijo būti vertinamas, kritikuojamas ar pažemintas kitų akivaizdoje. Tai ne paprastas drovumas, o stipri reakcija, galinti trikdyti darbą, mokslą, santykius ir kasdienį gyvenimą.
Socialinė baimė (dar vadinama socialine fobija) yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas didelis nerimas ar baimė visuomeninėse situacijose. Fiziologiškai tai pasireiškia peraktyvuota „kovok arba bėk“ sistema: smegenų migdolinis kūnas signalizuoja grėsmę net tada, kai realių pavojų nėra. Dėl to gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti prakaitavimas, drebulys, pykinimas ar net panikos atakos. Žmogus ima vengti viešo kalbėjimo, susitikimų, netgi pokalbių telefonu ar apsipirkimo parduotuvėje. Svarbu suprasti, kad ši baimė nėra valios silpnumas - tai neurologinis ir psichologinis atsakas, kuriam reikia tinkamos pagalbos.
- Drovumas arba intravertiškumas - natūralus polinkis jaustis nepatogiai didelėse grupėse.
- Neigiama patirtis praeityje - patyčios, viešas pažeminimas, nesėkmė pristatyme.
- Per aukšti lūkesčiai sau - nuolatinis siekis atrodyti tobula(i) kitų akyse.
- Šeimyniniai modeliai - užaugimas šeimoje, kur kritika ar kontrolė buvo dažna.
- Socialinės fobijos sutrikimas (social anxiety disorder) - diagnozuojamas, kai baimė trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimastingumas apima ir socialinius kontekstus.
- Depresija - socialinė baimė dažnai eina kartu su liūdesiu, energijos stoka, izoliacija.
- Autizmo spektro sutrikimai - socialiniai sunkumai gali sukelti antrinę baimę.
- Panikos sutrikimas - staigaus nerimo priepuoliai viešose vietose.
1. Kvėpavimo technikos - gilus diafragminis kvėpavimas (įkvepiant per nosį 4 sek., išlaikant 4 sek., iškvepiant per burną 6 sek.) ramina nervų sistemą.
2. Laipsniškas poveikis - pradėti nuo mažiau bauginančių situacijų (pvz., trumpas pokalbis su kaimynu) ir palaipsniui didinti sunkumą.
3. Streso mažinimas - fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, subalansuota mityba.
4. Dėmesio nukreipimas - vietoj „ką pagalvos kiti“ susitelkti į tai, ką sakote ar darote.
5. Jausmų užrašymas - dienoraštis padeda atpažinti nerimo trigerius ir racionaliai juos įvertinti.
6. Lengvi raminamieji metodai - pvz., valerijonų arbata, bet nepasikliauti vien jais.
Jei savipagalba nepadeda per 2-3 savaites, verta kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Geriausiai rezultatas pasiekiamas derinant kognityvinę elgesio terapiją ir (jei reikia) medikamentinį gydymą.
- Jaučiate panikos atakas (greitas širdies plakimas, dusulys, baimė mirti) socialinėse situacijose.
- Socialinė baimė sukelia minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą.
- Negalite išeiti iš namų ar atlikti būtinų kasdienių užduočių (darbas, apsipirkimas) dėl baimės.
- Pradedate vartoti alkoholį ar raminamuosius vaistus savivaliai, kad susitvarkytumėte su nerimu.
- Būklė staiga pablogėja - atsiranda haliucinacijų, kliedesių, visiškas atsiribojimas.
- Baimė trukdo mokytis, dirbti, palaikyti draugystes ilgiau nei mėnesį.
- Vengiate net nedidelių socialinių situacijų (pvz., atsakinėti į telefono skambučius).
- Nerimas sukelia fizinius simptomus (virškinimo sutrikimus, galvos skausmus) dažnai.
- Pastebite, kad artimieji ar mokytojai atkreipia dėmesį į jūsų izoliaciją.
