Slankstelio paslinkimas
Slankstelio paslinkimas (dar vadinamas stuburo slankstelio subluxacija) - tai būklė, kai vienas ar keli stuburo slanksteliai šiek tiek pasislenka iš savo įprastos anatominės padėties. Tai gali sukelti skausmą, sustingimą, raumenų spazmus ar net spinduliuojantį skausmą į rankas ar kojas. Dažnai toks paslinkimas yra nedidelis ir nekelia tiesioginio pavojaus, tačiau ilgainiui gali sutrikdyti nervų funkcijas bei pabloginti gyvenimo kokybę.
Stuburą sudaro 33-34 slanksteliai, išsidėstę vienas ant kito ir tarpusavyje sujungti sąnariais bei raiščiais. Slankstelio paslinkimas reiškia, kad vienas slankstelis šiek tiek pasisuka, pasvyra arba pasislenka į priekį ar atgal lyginant su gretimais slanksteliais. Dėl šio poslinkio gali susiaurėti tarpslankstelinė anga, kurioje išeina nugaros smegenų nervai, arba gali būti dirginami aplinkiniai audiniai - raumenys, raiščiai, tarpslanksteliniai diskai. Kūnas į tokią padėtį reaguoja raumenų spazmu, siekdamas apsaugoti pažeistą vietą, todėl atsiranda sustingimas ir skausmas. Jei paslinkimas spaudžia nervą, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas atitinkamoje galūnėje.
- Staigus nepatogus judesys (pavyzdžiui, pasisukimas, lenkimasis ar kėlimas).
- Ilgalaikė netaisyklinga laikysena, pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus prie kompiuterio.
- Miegojimas nepatogia poza ant per minkšto ar per kieto čiužinio.
- Vienkartinis per didelis krūvis, pavyzdžiui, sunkaus daikto kilnojimas be taisyklingos technikos.
- Raumenų įtampa ar nuovargis, dėl kurio laikinai sutrinka stuburo stabilumas.
- Stuburo traumos (kritimai, autoįvykiai, sporto traumos).
- Stuburo degeneracinės ligos, pavyzdžiui, osteochondrozė ar tarpslankstelinių diskų išvaržos.
- Įgimtos stuburo struktūros anomalijos.
- Spondilolistezė (slankstelio slydimas į priekį, dažnai dėl lūžio ar degeneracijos).
- Stuburo navikai, infekcijos ar uždegiminės ligos, pavyzdžiui, ankilozinis spondilitas.
- Pailsėkite, bet venkite visiško nejudrumo: gulint ant nugaros ant kietesnio paviršiaus, po keliais padėjus pagalvėlę.
- Pirmas 48 valandas ant skaudamos vietos dėkite šaltą kompresą (ledą, suvyniotą į rankšluostį) po 15-20 minučių kas 2-3 valandas - tai mažins uždegimą ir patinimą.
- Vėliau galima naudoti šilumos kompresus (šiltą dušą, kaitinimo pagalvėlę) - jie atpalaiduoja raumenų spazmus.
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas, paracetamolis) gali padėti, tačiau jų nevartokite ilgiau nei kelias dienas be gydytojo patarimo.
- Švelnūs tempimo pratimai (pavyzdžiui, pritraukiant kelius prie krūtinės, delnu atsiremiant į sieną) gali sumažinti spaudimą, bet venkite staigių judesių ar sukimo.
- Atkreipkite dėmesį į laikyseną: sėdėdami stenkitės laikyti nugarą tiesią, o miegodami - naudoti ortopedinę pagalvę.
- Staigus, labai stiprus nugaros skausmas, atsiradęs po traumos (kritimo, smūgio).
- Skausmas, plintantis į vieną ar abi kojas, ypač jei jį lydi tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas.
- Sunkumas kontroliuoti šlapinimąsi ar tuštinimąsi (gali reikšti nugaros smegenų suspaudimą).
- Judesio ar jautrumo netekimas vienoje ar abiejose kojose.
- Nugaros skausmas, atsiradęs kartu su karščiavimu, prakaitavimu naktį ar nepaaiškinamu svorio kritimu.
- Skausmas, kuris nepraeina po kelių dienų poilsio ir naminių priemonių, arba stiprėja.
- Anksčiau buvę stuburo lūžiai ar operacijos.
- 60 metų ir vyresnis amžius, ypač jei yra osteoporozė.
- Naujas skausmas po ilgesnio nejudrumo arba žmonėms, sergantiems vėžiu.
- Vartojantys vaistus, silpninančius imunitetą (kortikosteroidai, chemoterapija).
