Sklaustytas liežuvis
Sklaustytas liežuvis (lot. lingua plicata) yra gerybinė būklė, kai liežuvio paviršiuje atsiranda vienas ar keli gilesni grioveliai ar raukšlės. Dažniausiai tai yra įgimtas anatominis ypatumas, nors kartais gali atsirasti dėl kitų sveikatos sutrikimų. Ši būklė pati savaime nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą arba būti signalas apie kitas organizmo problemas.
Sklaustytas liežuvis pasireiškia kaip įvairaus gylio ir ilgio grioveliai ar raukšlės liežuvio paviršiuje. Jie gali būti vienas centrinis griovelis arba keli išsišakoję. Šie grioveliai susidaro dėl liežuvio gleivinės raidos ypatumų - ji susiraukšlėja ir formuoja įdubimus. Dažniausiai ši būklė būna nuo gimimo ir nesikeičia visą gyvenimą, nors kartais gali tapti ryškesnė su amžiumi. Sklaustytas liežuvis paprastai nėra skausmingas, tačiau grioveliuose gali kauptis maisto likučiai, bakterijos ir sukelti blogą burnos kvapą arba dirginimą. Svarbu atskirti šią gerybinę būklę nuo ligų, kurios gali sukelti panašius pakitimus, pavyzdžiui, liežuvio uždegimo ar infekcijų.
- Įgimtas liežuvio raidos variantas - dauguma žmonių su sklaustytu liežuviu gimsta ir tai nelaikoma liga.
- Sausa burna (kserostomija) - sumažėjęs seilių kiekis gali paryškinti griovelius ir sukelti diskomfortą.
- Dehidratacija - kai trūksta skysčių, liežuvio gleivinė gali tapti sausesnė, o grioveliai - labiau matomi.
- Tam tikri maisto produktai - aštrūs, rūgštūs ar per karšti maisto produktai gali laikinai dirginti liežuvį ir paryškinti griovelius.
- Glositas (liežuvio uždegimas) - uždegimas gali sukelti skausmą, paraudimą ir griovelių gilėjimą.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas - ypač B grupės vitaminų (B2, B3, B12), geležies ar cinko stoka gali paveikti liežuvio gleivinę.
- Autoimuninės ligos - pvz., Sjögreno sindromas sukelia burnos džiūvimą, kuris gali paryškinti griovelius.
- Alerginės reakcijos - kai kuriems žmonėms tam tikri maisto produktai ar dantų pastos sukelia liežuvio dirginimą.
- Genetinės ligos - retais atvejais sklaustytas liežuvis gali būti susijęs su Dauno, Melkerssono-Rosenthalio sindromais arba psoriaze.
Jei sklaustytas liežuvis nesukelia jokių nemalonių pojūčių, specialaus gydymo nereikia. Tačiau norint išvengti diskomforto ar infekcijų, galite laikytis šių rekomendacijų: 1) Laikykite burną švarią - švelniai valykite liežuvį minkštu šepetėliu arba liežuvio grandikliu, ypač po griovelių, kad pašalintumėte maisto likučius. 2) Gerkite pakankamai vandens - bent 1,5-2 litrus per dieną, kad burna būtų drėgna. 3) Vengite aštrių, rūgščių ar per karštų maisto produktų, kurie gali dirginti gleivinę. 4) Jei jaučiate diskomfortą ar blogą kvapą, skalaukite burną šiltu druskos tirpalu (pusė arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje vandens) 2-3 kartus per dieną. 5) Naudokite drėkinamuosius burnos purškiklius arba kramtykite cukraus neturinčią gumą, kad skatintumėte seilių gamybą. 6) Jei skalavimas nepadeda, galite tepti ant liežuvio alavijo gelį arba ramunėlių nuovirą - jie ramina dirginimą. Šie veiksmai padeda sumažinti griovelių dirginimą ir užkirsti kelią uždegimui.
- Staigus ir stiprus liežuvio patinimas, ypač jei jis sunkina kvėpavimą ar rijimą - tai gali būti alerginė reakcija.
- Skausmas liežuvyje, kuris nepraeina per kelias dienas arba stiprėja.
- Kraujavimas iš liežuvio griovelių be aiškios priežasties.
- Karščiavimas (aukštesnė nei 38 °C temperatūra) kartu su liežuvio pakitimais.
- Bendras silpnumas, svorio kritimas be aiškios priežasties - gali rodyti rimtesnę ligą.
- Ant liežuvio atsiranda baltos, gelsvos ar raudonos dėmės, opos arba išaugos, kurios negyja ilgiau nei dvi savaites - tai gali būti infekcijos ar net vėžio požymis.
- Jei sklaustytas liežuvis atsiranda staiga kartu su sąnarių skausmu, akių ar burnos džiūvimu - būdinga autoimuninėms ligoms.
- Sunku valgyti ar gerti dėl diskomforto liežuvyje.
- Pastebimas liežuvio spalvos ar tekstūros pokytis, pavyzdžiui, jis tampa lygus ir paraudęs (atrofinis glositas).
