Seilėtekis
Seilėtekis (dar vadinamas sialorėja arba hipersalivacija) - tai padidėjęs seilių kiekis burnoje arba sutrikęs jų nurijimas, dėl ko seilės ima tekėti iš burnos. Ši būklė gali būti laikina (pvz., dėl pykinimo) arba lėtinė (pvz., sergant neurologinėmis ligomis).
Seilėtekis atsiranda, kai seilių liaukos gamina daugiau seilių nei organizmas spėja nuryti, arba kai sutrinka rijimo refleksas. Normaliai per dieną išsiskiria apie 0,5-1,5 litro seilių, tačiau viršijus šį kiekį atsiranda perteklius. Seilėtekis gali būti ūminis (staiga atsiradęs) arba lėtinis (ilgai trunkantis). Fiziologinis seilėtekis dažnas kūdikiams dygstant dantukams, tačiau suaugusiesiems jis dažniau rodo sveikatos problemas - nuo paprasto rėmens iki rimtų neurologinių sutrikimų.
- Rėmuo arba gastroezofaginis refliuksas (GERL) - rūgštis dirgina stemplę ir refleksiškai skatina seilėtekį.
- Pykinimas, ypač nėštumo metu ar prieš vėmimą.
- Dantų dygimas kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Alergijos, slogos ar sinusitai - dėl nosies užgulimo sunku nuryti seiles.
- Kai kurie vaistai (pvz., prieštraukuliniai, raminamieji, chemoterapiniai).
- Aštrus ar rūgštus maistas, kuris laikinai padidina seilėtekį.
- Neurologinės ligos: Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, ALS (amiotrofinė šoninė sklerozė) - jos sutrikdo rijimo raumenų veiklą.
- Insultas (smegenų infarktas ar kraujavimas) - gali sukelti vienpusį veido raumenų silpnumą ir rijimo sutrikimus.
- Burnos ertmės infekcijos: tonzilitas, peritonsilinis abscesas, stomatitas - dėl skausmo sunku ryti.
- Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais (gyvsidabriu) ar organiniais fosforo junginiais.
- Navikai ar augliai smegenyse, seilių liaukose ar burnos ertmėje.
- Mikrocefalija, cerebrinis paralyžius ar kiti vaikų raidos sutrikimai.
Jei seilėtekį lydi rėmuo, gerkite daug vandens, venkite aštraus, riebaus ir rūgštaus maisto, valgykite mažiau, bet dažniau. Galima vartoti nereceptinius vaistus nuo rėmens (antacidus). Jei seilėtekį sukelia pykinimas, valgykite lengvą maistą, gerkite imbierų arbatą. Pabandykite nuryti seiles sąmoningai - lėtai ir keliais sykiais. Kramtykite kramtomąją gumą arba čiulpkite ledinukus, tai skatina seilių nuryjimą. Jei dėl nosies užgulimo sunku ryti, drėkinkite orą, skalaukite nosį fiziologiniu tirpalu. Venkite saldžių gėrimų ir cigarečių dūmų. Jei nuolatinis seilėtekis susijęs su vaistais, pasitarkite su gydytoju dėl dozės keitimo. Kūdikiams dygstant dantukams duokite dantų dygimo žiedą arba masažuokite dantenas švariu pirštu. Jei seilėtekis ilgiau nei kelias dienas ir trukdo kalbėti, valgyti ar miegoti, verta kreiptis į gydytoją.
- Staiga atsiradęs seilėtekis kartu su veido, rankos ar kojos vienpusiu silpnumu, sunkumu kalbėti (gali būti insulto požymis).
- Seilėtekis po galvos traumos arba sąmonės netekimo.
- Uždusimo pojūtis, švokštimas, mėlynuoja lūpos (gali būti kvėpavimo takų užsikimšimas).
- Aukštas karščiavimas (>38°C) su sustingusiu kaklu, vėmimu ar bėrimu (meningito požymis).
- Seilėtekis staiga atsiradus ir po sąlyčio su cheminėmis medžiagomis (gali būti apsinuodijimas).
- Naujagimių ar kūdikių seilėtekis su ryškiu vangumu, atsisakymu maitinti ar melsva oda.
- Nuolatinis seilėtekis be aiškios priežasties, ypač vyresniame amžiuje.
- Skausmas ar patinimas burnoje, gerklėje, ar po liežuviu.
- Blogas kvapas iš burnos, kurio neišnaikina higiena.
- Svorio kritimas dėl sunkumų ryjant.
