Savęs žalojimas

Savęs žalojimas - tai tyčinis fizinės žalos sau padarymas, dažniausiai siekiant sumažinti emocinį skausmą, atitraukti dėmesį nuo vidinės įtampos ar išreikšti neįvardytas emocijas. Tai nėra savižudybės bandymas, tačiau reikalauja rimto specialisto dėmesio.

Savęs žalojimas - tai sąmoningas savo kūno žalojimo būdas (pvz., pjovimasis, deginimasis, mušimasis, plėšymasis), dažniausiai atliekamas kaip reakcija į stiprų emocinį skausmą, pyktį, neviltį ar disociaciją. Žmogus gali jausti laikiną palengvėjimą, tačiau poveikis trumpalaikis, o elgesys dažnai tampa ciklišku. Tai yra ne liga, o simptomas, rodantis gilesnes psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai ar potrauminis stresas. Svarbu suprasti: savęs žalojimas yra pagalbos šauksmas, o ne silpnumo ženklas.

Dažnos / Nepavojingos priežastys (tačiau reikalauja dėmesio)
  • Emocinės reguliacijos sunkumai - nesugebėjimas sveikai išreikšti stiprių emocijų
  • Atitraukimo mechanizmas - bandoma nuslopinti neįveikiamą skausmą ar prisiminimus
  • Savęs baudimas - kaltės, gėdos ar nevertumo jausmas
  • Kontrolės ilgesys - kai kitos gyvenimo sritys atrodo nevaldomos
  • Disociacijos nutraukimas - kai žmogus jaučiasi atsijungęs nuo savo kūno, jausmų ar tikrovės
Rimtos ligos / Signalai (reikia specialisto įvertinimo)
  • Pagrindiniai psichikos sutrikimai: depresija, bipolinis sutrikimas, ribinis asmenybės sutrikimas
  • Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) - ypač po smurto, prievartos ar kitų traumų
  • Valgymo sutrikimai dažnai eina kartu su savęs žalojimu
  • Priklausomybės (alkoholis, narkotikai) gali didinti impulsyvumą ir žalojimo riziką
  • Autizmo spektro sutrikimai - kai sunkiai reguliuojama sensorinė stimuliacija

Savęs žalojimas reikalauja profesionalios pagalbos, tačiau jūs galite padėti sau ar artimam žmogui nedelsiant: (1) Išlikite ramūs - nepykinkite, nekaltinkite. (2) Klausykite be vertinimo - leiskite žmogui išsikalbėti. (3) Padėkite atitraukti dėmesį: šaltas vanduo ant rankų, ledo kubelis, garsiai pašaukti, intensyviai mankštintis. (4) Naudokite „sveikesnę“ alternatyvą: pieškite ant kūno raudona linija, spauskite gumines juostas, garsiai rėkite į pagalvę. (5) Sukurkite saugumo planą - pašalinkite pavojingus daiktus, surašykite svarbius telefonus. (6) Būkite šalia - dažnas skambutis, trumpas pasimatymas gali padėti jaustis mažiau vienišam. Svarbu: niekada nepalikite žmogaus vieno, jei jis ką tik susižalojo arba turi savižudybės minčių.

Nedelsiant kreipkitės į skubią pagalbą (112) arba artimiausią psichiatriją, jei:
  • Žala yra sunki - gilios žaizdos, didelis kraujavimas, apsinuodijimas, sąmonės netekimas
  • Žmogus kalba apie norą mirti ar turi konkretų savižudybės planą
  • Savęs žalojimas vyksta labai dažnai (kelis kartus per dieną) arba stiprėja
  • Po žalojimo žmogus jaučiasi nebesusivaldantis arba kelia pavojų kitiems
  • Kartu yra alkoholio ar narkotikų perdozavimo požymių
  • Žmogus yra jaunesnis nei 12 metų (būtina nedelsiant konsultuotis)
Kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą per 24 valandas, jei:
  • Savęs žalojimas pasikartoja antrą ar trečią kartą
  • Yra žaizdų, kurios gali užsikrėsti (paraudimas, pūliavimas)
  • Žmogus slepia žalojimo pėdsakus, bet jaučia gėdą ir baimę
  • Artimieji pastebi elgesio pokyčius - izoliaciją, nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus
  • Yra įtarimas, kad savęs žalojimas susijęs su smurtu namuose ar patyčiomis

Susiję tyrimai su Savęs žalojimas

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).

Reikšmė kintama