Raudona gerklė
Raudona gerklė - tai dažnas simptomas, kai ryklės ir tonzilių gleivinė tampa paraudusi, dažnai lydima skausmo, perštėjimo ar diskomforto ryjant. Tai signalas, kad organizme vyksta uždegiminis procesas.
Raudona gerklė atsiranda dėl padidėjusios kraujotakos ir uždegiminių mediatorių išsiskyrimo ryklės audiniuose. Tai yra natūrali organizmo gynybinė reakcija į infekciją, dirginimą ar traumą. Paraudimą dažniausiai sukelia virusai (dažniau) arba bakterijos, rečiau - alergijos ar aplinkos veiksniai. Kūnui bandant kovoti su užpuolikais, kraujagyslės išsiplečia, todėl gerklė atrodo raudona ir gali būti jautri. Kartais paraudimas būna tik dalis sudėtingesnės būklės, pavyzdžiui, tonzilito, ryklės uždegimo ar infekcinės mononukleozės.
Dažnos ir dažniausiai nekenksmingos priežastys
- Virusinės infekcijos - dažniausia priežastis (peršalimas, gripas, adenovirusai).
- Sausas oras patalpose - ypač šildymo sezono metu sausina gleivinę, sukelia paraudimą.
- Alergija (dulkėms, žiedadulkėms, naminių gyvūnų pleiskanoms) - gali sukelti ne tik slogą, bet ir gerklės dirginimą.
- Rūkymas ar pasyvus rūkymas - dūmai dirgina gleivinę.
- Per didelį krūvį balso stygoms - rėkimas, garsus kalbėjimas, ypač sausame ore.
Rimtesnės ligos, reikalaujančios gydytojo dėmesio
- Bakterinis tonzilitas (antina) - dažnai su karščiavimu, pūlingomis nuosėdomis ant tonzilių.
- Infekcinė mononukleozė - ilgai trunkantis gerklės skausmas, padidėję limfmazgiai, nuovargis.
- Gerklės abscesas (peritonzilinis abscesas) - stiprus skausmas, sunku atverti burną, seilėtekis.
- Skarlatina - raudona gerklė kartu su bėrimu, karščiavimu, braškiniais liežuviu.
- Reta, bet pavojinga: epiglotitas (antgerklio uždegimas) - pasireiškia staigiu skausmu, sunkumu kvėpuoti, seilėtekis.
Jei raudona gerklė nėra lydima aukšto karščiavimo, dusimo ar kitų pavojingų simptomų, galite pabandyti šiuos savipagalbos būdus:
Šios priemonės dažnai padeda per 2-3 dienas, tačiau jei simptomai stiprėja ar trunka ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į gydytoją.
- Drėkinkite gerklę - gerkite šiltus gėrimus (arbatą su medumi, šiltą vandenį su citrina), ramunėlių arbatą. Venkite karštų ar rūgščių gėrimų, kurie gali dirginti.
- Skalaukite - 2-3 kartus per dieną skalaukite šiltu sūriu vandeniu (1 arbatinis šaukštelis druskos stiklinei). Tai mažina tinimą ir valo gleivinę.
- Drėkinkite orą - naudokite drėkintuvą arba pastatykite dubenėlį vandens ant radiatoriaus, kad gleivinė neišsausėtų.
- Poilsis - mažiau kalbėkite, stenkitės neįtempti balso stygų. Jei reikia, pailsėkite nuo darbo ar mokyklos.
- Nereceptiniai vaistai - paracetamolis ar ibuprofenas gali padėti sumažinti skausmą ir karščiavimą, jei jis yra. Taip pat galima naudoti nuskausminamuosius gerklės purškalus ar pastiles (pvz., su lidokainu ar amilmetakrezoliu).
- Venkite dirgiklių - nerūkykite, vengkite aštraus, rūgštaus, sauso maisto. Geriau rinkitės minkštą, šiltą maistą: sriubą, košę, bulvių tyrę.
Šios priemonės dažnai padeda per 2-3 dienas, tačiau jei simptomai stiprėja ar trunka ilgiau nei savaitę, būtina kreiptis į gydytoją.
Nedelsiant skambinkite 112 arba vykite į greitąją pagalbą:
- Sunku kvėpuoti ar jaučiate, kad trūksta oro.
- Iš ryklės sklinda švokštimas arba girdimas knarkiantis kvėpavimas.
- Negalite nuryti net seilių, jos nuolat varva iš burnos.
- Staigus seilėtekis ir neįmanoma atverti burnos ar kalbėti.
- Karščiavimas viršija 39,5 °C ir nemažėja nuo karščiavimą mažinančių vaistų.
Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba vizitą tą pačią dieną:
- Gerklės skausmas trunka ilgiau nei 3 dienas ir stiprėja.
- Ant tonzilių matote balkšvų ar gelsvų pūlingų taškų/dėmių.
- Pabrinkę limfmazgiai kakle, ypač jei jie skausmingi.
- Karščiavimas (virš 38,5 °C) trunka ilgiau nei 48 valandas.
- Sunkumas ryjant net skystą maistą.
- Gerkloje jaučiamas svetimkūnio pojūtis, kuris nedingsta.
- Jei sergate lėtine liga (astma, diabetu) arba nėštumo metu.