Perštėjimas odoje
Perštėjimas odoje - tai nemalonus pojūtis, kurį žmonės dažnai apibūdina kaip dilgčiojimą, deginimą, niežėjimą ar netgi lengvą skausmą. Jis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, būti laikinas arba lėtinis, o jo intensyvumas svyruoja nuo vos juntamo iki tokio, kuris trikdo miegą ir kasdienę veiklą. Svarbiausia suprasti, kad pats perštėjimas nėra liga, o signalas, jog odoje ar visame kūne vyksta kažkas neįprasto. Šiame gide paaiškinsime, kodėl jaučiame perštėjimą, kokios dažniausios priežastys, kaip galite padėti sau namuose ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Perštėjimas odoje yra jutimas, kylantis iš odos nervinių galūnėlių, kai jos yra dirginamos. Oda yra didžiausias mūsų organas, turintis tankų nervų tinklą, atsakingą už lytėjimą, temperatūrą, skausmą ir niežėjimą. Kai odoje atsiranda uždegimas, alerginė reakcija ar mechaninis pažeidimas, šios nervinės skaidulos perduoda signalus į smegenis, kurie interpretuojami kaip perštėjimas. Fiziologiškai tai gali reikšti histamino išsiskyrimą (alergijos atveju), odos barjero pažeidimą (sausa oda) arba medžiagų apykaitos sutrikimus (pavyzdžiui, tulžies rūgščių kaupimąsi sergant kepenų ligomis). Kartais perštėjimas atsiranda be jokios matomos odos reakcijos - tuomet reikėtų įtarti sistemines priežastis, tokias kaip diabetinė neuropatija, inkstų funkcijos sutrikimas ar skydliaukės veiklos pokyčiai. Trumpai tariant, perštėjimas yra organizmo būdas pranešti: 'Atkreipk dėmesį, čia kažkas negerai.'
- Sausa oda - ypač žiemą, kai šildymas sausina orą, arba po ilgo maudymosi karštame vandenyje. Oda netenka drėgmės, tampa pleiskanojanti ir pradeda perštėti.
- Alerginės reakcijos - dėl maisto produktų (riešutų, pieno, kiaušinių), vaistų (antibiotikų, NVNU) ar kontaktinių alergenų (nikelio, latekso, augalų sulčių). Dažnai kartu atsiranda bėrimas arba paraudimas.
- Drabužių trintis arba sintetinės medžiagos - šiurkštus audinys, per ankšti drabužiai arba vilna gali sudirginti odą, ypač jautriose vietose (kakle, pažastyse, šlaunyse).
- Vabzdžių įkandimai - uodų, musių, blusų, erkių įkandimai sukelia vietinį uždegimą ir perštėjimą, dažnai su gūžiu.
- Stresas ir nerimas - psichologinė įtampa gali sustiprinti odos jautrumą ir sukelti perštėjimą be jokios aiškios fizinės priežasties (vadinamasis psichogeninis niežulys).
- Nuovargis ar miego trūkumas - organizmo išsekimas silpnina odos barjerą, todėl ji tampa jautresnė dirgikliams.
- Kosmetikos priemonės - kremai, muilai, dezodorantai su kvapiosiomis medžiagomis, alkoholiu ar konservantais gali sudirginti odą.
- Karštas oras arba saulės nudegimas - UV spinduliai pažeidžia odos ląsteles, sukelia uždegimą, kuris pasireiškia perštėjimu ir paraudimu.
- Egzema (atopinis dermatitas) - lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti sausa, peršinčia, paraudusia oda, ypač alkūnėse, kelių lenkimo pusėse ir ant veido.
- Psoriazė (žvynelinė) - autoimuninė liga, kuriai būdingi sustorėję, sidabriški pleiskanojantys plotai, kurie dažnai perštį ir niežti.
- Kontaktinis dermatitas - alerginė ar dirginamoji reakcija į konkrečią medžiagą, pavyzdžiui, kosmetiką, ploviklius ar augalus (nuodingasis gebenė).
- Herpes zoster (juostinė pūslelinė) - vėjaraupių viruso suaktyvėjimas, sukeliantis skausmingą, perštintį bėrimą su pūslelėmis, dažniausiai vienoje kūno pusėje. Būtinas gydymas antivirusiniais vaistais.
- Kepenų ligos (tulžies stazė, cirozė, hepatitas) - dėl sutrikusios tulžies rūgščių apykaitos jos kaupiasi odoje ir sukelia intensyvų perštėjimą, ypač naktį. Gali būti be jokio bėrimo.
- Inkstų nepakankamumas - kai organizme kaupiasi šlakai (kreatininas, karbamidas), jie gali dirginti odos nervus ir sukelti lėtinį perštėjimą.
- Diabetas - aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus (diabetinė neuropatija), oda tampa jautresnė ir linkusi į infekcijas, kurios sukelia perštėjimą.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai - tiek hipertireozė, tiek hipotireozė gali pakeisti odos drėgmės lygį ir kraujotaką, sukeldamos perštėjimą.
- Limfoma ar kita hematoonkologinė liga - reta, bet rimta priežastis, kai perštėjimas būna vienas iš ankstyvųjų simptomų, ypač jei jį lydi karščiavimas, prakaitavimas naktį ir svorio kritimas.
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie vaistai (opioidai, priešmaliariniai vaistai, kai kurie antidepresantai) gali sukelti perštėjimą kaip nepageidaujamą reakciją.
- Nėštumas - hormoniniai pokyčiai ir augančios gimdos spaudimas gali sukelti perštėjimą, ypač trečiąjį trimestrą, tačiau kartais tai gali būti kepenų ligos (nėščiųjų cholestazė) požymis, todėl būtina konsultacija.
Daugeliu atvejų perštėjimą odoje galima palengvinti paprastomis namų priemonėmis, ypač jei jį sukėlė laikini ir nekenksmingi veiksniai. Štai keletas patarimų, kuriuos galite išbandyti prieš kreipdamiesi į gydytoją.
Vėsinkite odą - šaltas vanduo arba ledo kubeliai, suvynioti į rankšluostį, mažina uždegimą ir nutirpina nervų galūnes. Galite daryti vėsius kompresus 10-15 minučių kelis kartus per dieną. Taip pat padeda vėsi dušinė vonia be muilo.
Drėkinkite odą - naudokite bekvapius drėkinamuosius kremus, geriausia su ceramidais, glicerinu arba alaviju. Kuo greičiau po prausimosi (per 3 minutes) užtepkite kremą, kad išlaikytumėte drėgmę. Venkite priemonių su alkoholiu, kvapikliais arba dažikliais.
Avižų vonios - koloidinės avižos (kruopos, sumaltos į miltelius) turi priešuždegiminių savybių. Į vonią įberkite 1-2 puodelius avižų miltelių ir pamirkykite 15-20 minučių. Taip pat galite pasidaryti avižų pastą ir tepti tiesiai ant perštinčių vietų.
Venkite dirgiklių - atkreipkite dėmesį, kas pablogina simptomus: galbūt tam tikras maistas, audiniai, karštis ar stresas. Jei įtariate alergiją, pabandykite pašalinti įtariamą dirgiklį kelioms dienoms ir stebėkite, ar būklė gerėja.
Niekada nesidraskykite - draskymas pažeidžia odą, sukelia žaizdas, gali prasidėti infekcija, o perštėjimas tik sustiprėja. Vietoj draskymo pabandykite švelniai patrinti odą delnu, užtepti vėsų kompresą ar paglostyti vietą.
Dėvėkite laisvus, natūralius drabužius - medvilnė, bambukas arba linas leidžia odai kvėpuoti ir mažina trintį. Venkite vilnos, sintetikos ir per ankštų rūbų.
Naudokite antihistamininius vaistus - jei perštėjimą sukėlė alergija, vaistinėje be recepto galima įsigyti antihistamininių geriamųjų vaistų (pvz., loratadino, cetirizino) arba tepalų (pvz., dimetindeno). Tačiau prieš vartodami bet kokius vaistus, perskaitykite informacinį lapelį ir pasitarkite su vaistininku, ypač jei turite kitų sveikatos sutrikimų ar vartojate kitų vaistų.
Drėkinkite patalpą - sausas oras sausina odą, todėl naudinga naudoti oro drėkintuvą, ypač žiemą. Padėkite vandens indą ant radiatoriaus arba tiesiog išsivėdinkite kambarį, jei jis per šiltas.
Raminamosios vonios - druskinga vonia (su jūros druska arba Epsomo druska) gali padėti atpalaiduoti odą. Įberkite saują druskos į šiltą vandenį ir pamirkykite ne ilgiau kaip 15 minučių. Per ilgas mirkymas gali išsausinti odą.
Streso mažinimas - meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar lengvas pasivaikščiojimas gali sumažinti stresą, o perštėjimas neretai susilpnėja, kai nustojame dėl jo nerimauti.
- Perštėjimas kartu su dusuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, švokštimu (gali reikšti anafilaksiją).
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas (angioneurozinė edema).
- Staigus stiprus skausmas kartu su perštėjimu (pvz., krūtinės ar pilvo srityje).
- Sąmonės netekimas arba alpulys.
- Kraujavimas iš odos, negyjančios žaizdos, pūslės, plintančios kaip gaisras.
- Karščiavimas virš 38,5 °C kartu su perštėjimu, ypač jei oda karšta, paraudusi ir skausminga (gali būti celiulitas ar sepsis).
- Perštėjimas, plintantis po visą kūną arba atsirandantis be jokios aiškios priežasties.
- Bėrimas su pūslėmis, ypač jei jos yra ant veido, akių ar lytinių organų (galimas herpes zoster ar autoimuninė liga).
- Perštėjimas, trukdantis normaliam miegui ir kasdienei veiklai ilgiau nei 2-3 dienas.
- Perštėjimas, kurį lydi svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis (galima limfoma ar kita onkologinė liga).
- Perštėjimas po naujo vaisto vartojimo - gali būti alerginė reakcija, kurią reikia įvertinti gydytojui.
- Perštėjimas nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą - būtina patikrinti kepenų fermentus dėl nėščiųjų cholestazės.
- Perštėjimas kartu su gelta (pageltusi oda ar akių baltymai) - rodo kepenų ar tulžies takų problemas.
- Jei perštėjimas atsiranda po kelionės į tropinius kraštus - gali būti parazitinė infekcija.
- Odos pokyčiai: juodas arba tamsiai rudas bėrimas, opa, kuri negyja, arba dėmė, kuri keičia formą (galima melanoma ar kita odos vėžio forma).
- Perštėjimas, kurį lydi tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas galūnėse - gali rodyti nervų pažeidimą (neuropatiją) arba autoimuninę ligą, pvz., išsėtinę sklerozę.
- Jei simptomai negerėja po savaitės naminių priemonių arba aiškiai pablogėja.
