Paviršutinis kvėpavimas
Paviršutinis kvėpavimas - tai kvėpavimo modelis, kai įkvepiama ir iškvepiama negiliai, dažnai tik viršutine krūtinės ląstos dalimi, o ne diafragma. Tai gali sukelti nepakankamą deguonies patekimą į organizmą ir sukelti diskomfortą.
Paviršutinis kvėpavimas (dar vadinamas negiliu kvėpavimu) yra fiziologinė būklė, kai kvėpavimo judesiai yra mažos amplitudės ir dažnesni nei įprasta. Įkvepiant ir iškvepiant pagrindinis darbas tenka viršutinei krūtinės ląstos daliai, o diafragma - pagrindinis kvėpavimo raumuo - dalyvauja minimaliai. Dėl to sumažėja oro tūris, patenkantis į plaučius, o organizmas gali nebegauti pakankamai deguonies. Ilgainiui tai sukelia nuovargį, galvos svaigimą, raumenų įtampą ir gali pabloginti bendrą savijautą.
Dažnos/Nepavojingos priežastys
- Stresas ir nerimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir pagreitėja.
- Nuovargis ir miego trūkumas - išsekimas veikia kvėpavimo中心ą centrą smegenyse.
- Prasta laikysena - susikūprinimas arba ilgas sėdėjimas suspaudžia krūtinės ląstą.
- Fizinis krūvis - per didelis intensyvumas gali sukelti paviršutinišką kvėpavimą, kol organizmas prisitaiko.
- Karštis arba tvankumas - karšta aplinka verčia kvėpuoti dažniau ir negiliau.
- Kofeinas arba nikotinas - stimuliuoja nervų sistemą, gali laikinai pakeisti kvėpavimo ritmą.
Rimtos ligos arba pavojingi signalai
- Plaučių uždegimas (pneumonija) - uždegimas trukdo dujų mainams, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ir dažnas.
- Astma - bronchų spazmai sukelia dusulį ir paviršutinišką kvėpavimą.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - nuolatinis kvėpavimo takų susiaurėjimas.
- Širdies nepakankamumas - skysčių susikaupimas plaučiuose mažina jų talpą.
- Plaučių embolija - kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją, staiga sutrikdo kvėpavimą.
- Kvėpavimo takų infekcijos (bronchitas, COVID-19) - gleivės ir uždegimas apsunkina kvėpavimą.
- Anemija - mažas hemoglobino kiekis verčia kvėpuoti dažniau, kad gautų deguonies.
Jei paviršutinis kvėpavimas nėra lydimas rimtų simptomų, galite išbandyti šiuos savipagalbos metodus:
Jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias valandas arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
- Diafragminis kvėpavimas - atsigulkite ant nugaros, vieną ranką uždėkite ant pilvo, kitą ant krūtinės. Įkvėpkite per nosį, stengdamiesi, kad kilus pilvui ranka pakiltų, o krūtinė liktų rami. Iškvėpkite lėtai per burną. Kartokite 5-10 minučių.
- Poilsis ir atsipalaidavimas - atsigulkite, išjunkite dirgiklius, užmerkite akis. Klausykite ramios muzikos arba taikykite progresyvinį raumenų atpalaidavimą.
- Taisyklinga laikysena - sėdėkite arba stovėkite tiesiai, atpalaiduokite pečius. Venkite susikūprinimo.
- Ventiliacija - atverkite langą, kad patektų gryno oro, arba naudokite ventiliatorių švelniai pučiant į veidą.
- Šiltas gėrimas - arbata arba vanduo gali padėti atpalaiduoti kvėpavimo takus.
- Venkite kofeino ir nikotino - jie stimuliuoja nervų sistemą ir gali pabloginti kvėpavimą.
- Kvėpavimo ritmo pratimai - pabandykite kvėpuoti pagal 4-7-8 taisyklę: įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, lėtai iškvėpkite per burną 8 sekundes. Pakartokite 3-4 kartus.
Jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias valandas arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112) arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei kartu su paviršutiniu kvėpavimu pasireiškia:
- Staigus, sunkiai kvėpuoti (jaučiate, kad dusiate, negalite ištarti pilno sakinio)
- Krūtinės skausmas arba spaudimas (ypač plintantis į ranką, žandikaulį ar nugarą)
- Mėlyna odos spalva (cianozė) - lūpos, pirštai, nagai tampa mėlyni
- Sąmonės netekimas arba alpimas
- Greitas širdies ritmas (tachikardija) kartu su galvos svaigimu
- Karščiavimas aukštesnis nei 39 °C, ypač jei kosiate skrepliais ar jaučiate silpnumą
- Staigus galvos svaigimas, sumišimas arba dezorientacija
- Kvėpavimo sustojimas - jei asmuo nustoja kvėpuoti, pradėkite gaivinimą ir kvieskite pagalbą
