Pabustu dūsdamas
Pabustu dūsdamas - tai simptomas, kai žmogus naktį staiga pabunda nuo dusulio pojūčio, dažnai jausdamas, kad trūksta oro. Tai gali būti susiję su kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis. Šis pojūtis gali kelti nerimą, tačiau ne visada reiškia rimtą ligą - svarbu įvertinti lydinčius simptomus ir kreiptis pagalbos, jei būklė kartojasi ar blogėja.
Pabustu dūsdamas (mediciniškai vadinamas paroksizminiu naktiniu dusuliu) yra būklė, kai žmogus staiga pabunda iš miego jausdamas, kad negali įkvėpti pakankamai oro. Dažniausiai tai nutinka praėjus kelioms valandoms po užmigimo. Gulint horizontaliai, kraujas persiskirsto iš apatinių galūnių į plaučius, todėl padidėja slėgis plaučių kraujagyslėse. Jei širdis nesusitvarko su šiuo papildomu kraujo kiekiu, skystis pradeda kauptis plaučių audinyje, sukeldamas dusulį. Kūnas taip pat gali reaguoti į bronchų susiaurėjimą, pvz., dėl astmos ar alergijos. Dėl to kvėpavimas tampa sunkus, o žmogus pabunda su baimės jausmu ir greitu širdies plakimu.
- Alerginė reakcija (pvz., dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos), sukelianti naktinį nosies užgulimą ar bronchų spazmą.
- Astma - naktiniai astmos priepuoliai dažni dėl natūralių kūno ritmų ir miego metu padidėjusio jautrumo.
- Stiprus stresas ar nerimas, galintys sukelti hiperventiliaciją ar panikos priepuolius naktį.
- Naktinis rūgšties refliuksas (GERL) - rūgštis iš skrandžio dirgina stemplę ir kvėpavimo takus, sukeldama dusulį.
- Per didelė drėgmė ar dulkės miegamajame, kurios dirgina kvėpavimo takus.
- Pavargusios kvėpavimo raumenys po sunkios fizinės veiklos ar kosulio.
- Širdies nepakankamumas - kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo, skystis kaupiasi plaučiuose, ypač gulint.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - sunkiai gydomi bronchų susiaurėjimai, blogėjantys naktį.
- Plaučių embolija - kraujo krešulys plaučių arterijose, sukeliantis staigų stiprų dusulį ir krūtinės skausmą.
- Plaučių edema - skysčio kaupimasis plaučiuose dėl širdies, inkstų ar kepenų ligų.
- Kardiomiopatijos - širdies raumens ligos, dėl kurių sutrinka kraujo tiekimas plaučiams.
- Ūminė kvėpavimo takų infekcija (bronchitas, pneumonija) su karščiavimu ir kosuliu.
Jei pabundate jausdami dusulį, pirmiausia stenkitės išlikti ramūs - panika gali pabloginti kvėpavimą. Atsisėskite vertikaliai arba atsistokite, kad sumažintumėte spaudimą plaučiams. Atidarykite langą arba naudokite ventiliatorių, kad gautumėte gryno oro. Gerkite vėsų vandenį - tai gali padėti nuraminti kvėpavimo takus. Jei dusulys susijęs su alergija, nuvalykite dulkes, pakeiskite patalynę arba naudokite oro valytuvą. Rekomenduojama miegoti aukštesne pagalve (pusiau sėdimoje padėtyje), kad skystis plaučiuose mažiau kauptųsi. Jei turite astmatinių priepuolių, laikykite po ranka greito veikimo inhaliatorių. Venkite sunkaus valgio prieš miegą (ypač riebaus ar aštraus maisto), kad sumažintumėte refliukso riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba padeda palaikyti širdies ir plaučių sveikatą. Tačiau jei dusulys kartojasi kelias naktis ar tampa vis stipresnis, būtina kreiptis į gydytoją.
- Dusulys lydimas krūtinės skausmo, spaudimo ar diskomforto krūtinėje.
- Melsvai arba blyškiai atspalvio oda, lūpos ar nagai (cianozė) - deguonies trūkumo požymis.
- Sąmonės netekimas, alpimas ar staigus silpnumas.
- Karščiavimas virš 38°C su šaltkrėčiu ir kosuliu (galima pneumonija).
- Kvėpavimas yra labai greitas, paviršutiniškas arba jaučiamas „švokštimas“.
- Dusulys atsiranda net ramybėje arba pabundate kelis kartus per naktį.
- Kraujas skrepliuose arba putotas skystis iš burnos.
- Staigus patinimas kojose ar kulkšnyse kartu su dusuliu.
- Jeigu jau turite širdies, inkstų ar plaučių ligų, o simptomas pablogėja.
