Nuolat kasuosi
Nuolatinis niežėjimas (kasymasis) - tai nemalonus pojūtis, skatinantis trinti, draskyti ar kitaip mechaniškai dirginti odą. Jis gali būti lokalizuotas (tam tikroje kūno vietoje) arba apimti visą kūną. Nuolatinis niežėjimas ne tik sukelia diskomfortą, bet ir gali reikšti tiek odos problemas, tiek vidaus organų ligas.
Niežėjimas - tai odos receptorių dirginimas, dėl kurio smegenys gauna signalą „niežti“. Dažniausiai jį sukelia histamino išsiskyrimas, uždegimas, odos sausumas arba alerginės reakcijos. Kai niežėjimas tampa lėtiniu (trunka ilgiau nei 6 savaites), jis gali būti susijęs su vidiniais organizmo pokyčiais - kepenų, inkstų, kraujo ar endokrininės sistemos ligomis. Nuolatinis kasymasis gali būti ir psichogeninis - atsirandantis dėl streso, nerimo ar depresijos.
- Odos sausumas (kserozė) - dažnai pasireiškia žiemą, senstant, naudojant muilus ar ilgai būnant sausame ore.
- Alerginiai kontaktiniai dermatitai - reakcija į kosmetiką, ploviklius, audinius, gumą ar metalus.
- Kontaktinė dilgėlinė - niežtintys bėrimai po tiesioginio sąlyčio su alergenu (pvz., lateksu, kai kuriais augalais).
- Insekticidiniai įkandimai - uodų, blusų, utėlių, erkių įkandimai sukelia lokalų niežėjimą.
- Atopinis dermatitas (egzema) - lėtinė odos liga, dažnai prasidedanti vaikystėje, su paūmėjimais.
- Kontaktinė odos infekcija - grybelinės (pvz., sportininko pėda), bakterinės ar virusinės odos ligos.
- Folikulitas - plaukų folikulų uždegimas, dažnai dėl bakterinės infekcijos ar stafilokokų.
- Pooperaciniai randai ar hipersensibilizacija - gijimo metu gali niežėti.
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie vaistai (pvz., opioidalai, antimaliariniai) sukelia niežėjimą.
- Nėštumas - estrogenų pokyčiai gali sukelti niežėjimą, ypač vėlyvuoju laikotarpiu (cholestazė).
- Stresas ir nerimas - psichogeninis niežėjimas be aiškios odos patologijos.
- Kepenų ligos (cholestazė, gelta) - dėl tulžies rūgščių kaupimosi odoje atsiranda intensyvus niežėjimas, dažnai be bėrimo.
- Inkstų nepakankamumas (lėtinė inkstų liga) - karbamido išskyrimas per odą sukelia sausumą ir niežėjimą.
- Kraujo ligos: geležies stokos anemija, policitemija, limfoma - niežėjimas gali būti pirmasis simptomas.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (pavyzdžiui, hipertireozė) - pagreitėjusi medžiagų apykaita gali sukelti niežėjimą.
- Cukrinis diabetas - dėl gliukozės pertekliaus odoje dažniau vystosi infekcijos ir niežėjimas.
- Kraujagyslių ar nervų ligos (pvz., multiple sklerozė, juostinė pūslelinė) - niežti dėl nervinių impulsų sutrikimų.
- Piktybiniai navikai (pvz., Hodžkino limfoma, kepenų, kasos vėžys) - gali sukelti generalizuotą niežėjimą.
- Autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija) - odos pažeidimai ir niežėjimas.
Prieš kreipiantis į gydytoją, galima išbandyti šias priemones: 1) Drėkinti odą - naudoti bekvepius drėkinamuosius kremus ar losjonus (ypač po dušo), gerti pakankamai vandens. 2) Vengti odą dirginančių medžiagų - muilų, šveitiklių, audinių (vilnos, sintetikos), cheminių ploviklių. 3) Naudoti antipruritinius preparatus - vietinius kremus su mentoliu, kamparu, calaminu arba antihistamininius kremus. 4) Šalti kompresai - ant niežtinčios vietos uždėti šaltą, drėgną rankšluostį ar ledą, apvyniotą audiniu. 5) Nešilti - vengti karštų vonių, saunų, ilgo buvimo saulėje, nes šiluma didina niežėjimą. 6) Prevencija - trumpai kirpti nagus, miegoti vėsioje patalpoje, dėvėti medvilninius apatinius drabužius. 7) Streso mažinimas - meditacija, gilus kvėpavimas, raminamosios vonios su avižomis. 8) Naminiai metodai - avižų vonia (malta aviža maišelyje), kepimo sodos pasta ant niežtinčios vietos, alavijo gelis. Jei niežėjimas išlieka arba atsiranda kitų simptomų, būtina medikų konsultacija.
- Niežėjimas kartu su gelta (odos / akių pageltimas) - gali rodyti kepenų nepakankamumą.
- Niežėjimas ir staigus didelis svorio kritimas be dietos - gydytojas turi atmesti vėžinius susirgimus.
- Niežėjimas su karščiavimu, naktiniu prakaitavimu, limfmazgių padidėjimu - galima limfoma ar infekcija.
- Niežėjimas visame kūne be aiškios odos priežasties - būtina patikrinti vidaus organus (kraujas, kepenys, inkstai, skydliaukė).
- Niežėjimas kartu su pablogėjusia šlapimo išskyrimo funkcija, tinstant kojoms ar veidui - inkstų problemos.
- Niežėjimas nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą, kai atsiranda tamsus šlapimas ar be galvos svaigimo - gali reikšti nėščiųjų cholestazę.
- Vaikams: stiprus niežėjimas su bėrimu, karščiavimu, vėmimu - gali būti vėjaraupiai, tymai arba alerginė reakcija.
- Niežėjimas po vaistų vartojimo (ypač naujų) - tai gali būti anafilaksinės reakcijos pradžia.
- Niežėjimas, kuris trikdo miegą, verčia kasytis iki kraujavimo - didelė odos infekcijos rizika.
- Bėrimas, kuris plečiasi, pūsliuoja arba tampa skausmingas - gali būti sunki odos infekcija (pvz., juostinė pūslelinė).
