Niežti vietomis
Niežėjimas, kuris atsiranda tik tam tikrose kūno vietose, gali būti nemalonus ir trikdantis pojūtis. Jis dažnai būna susijęs su odos reakcija į dirgiklius, alergiją arba kitas organizmo problemas. Svarbu atpažinti, kada tai yra laikinas nepatogumas, o kada - signalas rimtesnei sveikatos būklei.
Niežėjimas vietomis - tai lokalizuotas niežulys, kai oda niežti tik konkrečiose srityse, pavyzdžiui, ant rankų, kojų, liemens ar galvos. Šis pojūtis kyla dėl uždegiminių medžiagų, tokių kaip histaminas, išsiskyrimo odoje, kuris dirgina nervų galūnes. Kai niežėjimas yra vietinis, jis dažniausiai rodo, kad priežastis yra tiesiogiai susijusi su ta vieta - pavyzdžiui, alerginis kontaktas, vabzdžio įkandimas ar odos infekcija. Tačiau kai kuriais atvejais vietinis niežėjimas gali būti sisteminės ligos, pavyzdžiui, cholestazės ar inkstų nepakankamumo, požymis.
- Odos sausumas - ypač šaltuoju metų laiku arba per dažnai naudojant muilą.
- Alerginės reakcijos - į maistą, vaistus, kosmetiką, audinius (pvz., vilną) ar augalus (dingus dilgėlėms).
- Vabzdžių įkandimai - uodų, blusų, erkių ar utėlių sukeltas vietinis niežėjimas.
- Kontaktinis dermatitas - nuo cheminių medžiagų, guminės pirštinės arba nikelio.
- Grybelinės infekcijos - pvz., sportininko pėda, niežai (Šios ligos sukelia intensyvų naktinį niežėjimą).
- Atopinė egzema - dažnai pasireiškia vaikams, bet gali tęstis ir suaugus, ypač ant rankų lenkimo ir alkūnių.
- Psoriazė - gali niežėti, ypač jei yra lokalizuotos plokštelės.
- Kepenų ligos - pvz., tulžies latakų obstrukcija arba cholestazė, kai tulžies rūgštys kaupiasi odoje.
- Inkstų nepakankamumas - lėtinė inkstų liga gali sukelti niežėjimą dėl šlapiko kaupimosi.
- Kraujo ligos - pvz., geležies stokos anemija, policitemija, limfoma.
- Skydliaukės problemos - hipertirozė ar hipotirozė gali sukelti odos pokyčius ir niežėjimą.
- Nėštumo cholestazė - nėščioms moterims, ypač trečiame trimestre, sukelia niežėjimą, dažnai ant delnų ir padų.
- Nervų sistemos ligos - pvz., juostinė pūslelinė arba diabetinė neuropatija.
- Drėkinkite odą bekvapiais drėkinamaisiais kremais ar losjonais, ypač po dušo.
- Venkite karšto vandens - geriau prausti šiltu vandeniu ir naudoti švelnius, bekvapius prausiklius.
- Užtepkite vietinius niežėjimą mažinančius kremus, pvz., su mentoliu, kamparu ar kalaminu.
- Jei įtariate alergiją, galima išgerti antihistamininių vaistų (pvz., cetirizino ar loratadino) - jie yra be recepto.
- Venkite kasymosi, nes tai gali pakenkti odai ir sukelti infekciją. Trumpai kirpkite nagus, kad sumažintumėte žalą.
- Dėvėkite laisvus, minkštus drabužius iš natūralių audinių (medvilnė).
- Sauskite odą švelniu rankšluosčiu, netrinkite.
- Jei niežėjimą sukėlė konkretus produktas ar medžiaga, pašalinkite kontaktą su dirgikliu.
- Naktį pabandykite vėdinti kambarį ir naudoti drėkintuvą, jei oras sausas.
- Jei niežėjimas nepraeina, pasitarkite su gydytoju dėl receptinių tepalų - pvz., silpnų kortikosteroidų.
- Niežėjimas kartu su gelta - pageltusi oda arba akių baltymai.
- Neįprastas nuovargis, svorio kritimas, padidėję limfmazgiai.
- Karščiavimas, šaltkrėtis arba bendros infekcijos požymiai.
- Niežėjimas be aiškios priežasties, trunkantis ilgiau nei 2 savaites ir nepraeidamas nuo namų priemonių.
- Vizualus bėrimas su pūslėmis, žaizdomis arba kraujavimu.
- Niežėjimas, kuris plinta visame kūne arba yra labai intensyvus, trukdo miegui.
- Sunkus kvėpavimas, veido ar lūpų patinimas - gali būti anafilaksijos požymis.
- Jei niežėjimas atsirado po vaistų vartojimo arba yra nėštumo metu.
