Niežti rankas
Niežėjimas rankose - nemalonus pojūtis, kuris verčia kasytis. Tai gali būti laikina reakcija į išorinius dirgiklius ar signalas apie vidinius organizmo pokyčius. Svarbu atpažinti, kada niežėjimas yra nekenksmingas, o kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Niežėjimas (mediciniškai - pruritus) atsiranda, kai odoje esantys nervų galūnėliai yra stimuliuojami įvairių medžiagų, pavyzdžiui, histamino, kurį išskiria imuninės ląstelės reaguodamos į alergenus ar dirgiklius. Kai organizme vyksta uždegiminiai procesai ar pažeidžiamos kepenų ar inkstų funkcijos, kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, kurie taip pat gali sukelti niežėjimą. Rankų oda ypač jautri, nes dažnai liečiasi su aplinka - vandeniu, chemikalais, šalčiu ar karščiu. Be to, psichologinis stresas gali sustiprinti niežėjimo pojūtį, nes smegenys siunčia signalus odos receptoriams. Todėl niežti rankas gali reikšti tiek vietinį odos dirginimą, tiek sisteminę ligą.
- Sausa oda (ypač žiemą, dėl dažno plovimo ar šildymo)
- Kontaktinis dermatitas (reakcija į muilą, kremus, cheminius valiklius)
- Alergija (pvz., lateksas, nikelis, tam tikri audiniai)
- Vabzdžių įkandimai (uodai, erkės)
- Stresas ir nerimas (psichogeninis niežėjimas)
- Fiziniai dirgikliai (šiluma, šaltis, trynimas)
- Vaistų šalutinis poveikis (pvz., opioidai, antihipertenziniai vaistai)
- Kepenų ligos (tulžies takų obstrukcija, cirozė - niežėjimas gali būti pirmas simptomas)
- Inkstų nepakankamumas (lėtinė inkstų liga sukelia ureminį niežėjimą)
- Skydliaukės sutrikimai (tiek hipertireozė, tiek hipotireozė)
- Diabetas (dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje)
- Kraujo ligos (geležies stokos anemija, policitemija, limfoma)
- Odos ligos (egzema, psoriazė, niežai, grybelinės infekcijos)
- Autoimuninės ligos (pvz., pirminė tulžinė cirozė, raudonoji vilkligė)
- Drėkinkite odą - naudokite bekvapius drėkinamuosius kremus ar losjonus, geriausia su keramidais ar karbamidu.
- Vėsinkite - patepkite vėsinamuoju geliu (pvz., su mentoliu) arba uždėkite šaltą kompresą.
- Antihistamininiai tepalai - esant alerginiam niežėjimui gali padėti tepalai su difenhidraminu arba kalamino losjonas.
- Venkite dirgiklių - naudokite švelnius muilus, mūvėkite apsaugines pirštines valydami namus, stenkitės nesikasyti (kasymas pažeidžia odą ir didina uždegimą).
- Keiskite mitybą - jei įtariate alergiją maistui, kurį laiką venkite dažniausių alergenų (pieno, kiaušinių, riešutų, jūros gėrybių).
- Sumažinkite stresą - atsipalaidavimo technikos, meditacija, lengvas fizinis aktyvumas gali sumažinti psichogeninį niežėjimą.
Jei per kelias dienas simptomai neišnyksta arba stiprėja, būtina konsultacija su gydytoju.
- Niežėjimas atsirado staiga ir yra labai stiprus, ypač jei kartu yra bėrimas ar patinimas (gali būti anafilaksija)
- Be niežėjimo jaučiate dusulį, veido, lūpų ar gerklės patinimą
- Pastebite geltą (oda arba akių baltymai pagelto)
- Šlapimas tampa tamsus, o išmatos blyškios (kepenų funkcijos sutrikimas)
- Svoris krinta be aiškios priežasties, jaučiate nuovargį ar netikėtą silpnumą
