Niežti galvą
Niežulys galvos odoje - tai nemalonus pojūtis, sukeliantis norą kasytis. Jis gali būti lengvas ir laikinas arba lėtinis ir varginantis. Niežėti gali tik tam tikra galvos dalis arba visa oda, kartais jį lydi pleiskanojimas, paraudimas ar plaukų slinkimas. Šis gidas padės suprasti, ką reiškia niežti galvą, kokios priežastys dažniausios, kaip padėti sau namuose ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Niežulys atsiranda, kai galvos odą dirgina įvairūs veiksniai - cheminės medžiagos, alergenai, mikroorganizmai ar mechaninis poveikis. Odoje yra specialios nervinės skaidulos, kurios reaguoja į uždegiminius mediatorius (pvz., histaminą) ir siunčia signalus į smegenis - taip pajuntame norą kasytis. Fiziologiškai tai yra apsauginis mechanizmas, padedantis pašalinti dirgiklį, tačiau per stiprus ar ilgalaikis kasymas gali pažeisti odą, sukelti infekciją ir sustiprinti uždegimą, taip uždarydamas užburtą ratą. Galvos oda yra ypač jautri, nes joje gausu riebalinių ir prakaito liaukų, o plaukuoti suteikia šiltą ir drėgną aplinką daugintis bakterijoms bei grybeliams. Todėl net ir nedideli pokyčiai - pakeistas šampūnas, stresas ar mitybos klaidos - gali sukelti niežėjimą.
- Pleiskanos (seborėjinis dermatitas) - viena dažniausių priežasčių, sukelianti balkšvas ar gelsvas pluteles ir niežulį.
- Sausa galvos oda - ypač žiemą, kai mažai drėgmės, gali atsirasti smulkių pleiskanų ir niežėjimas.
- Alerginė reakcija į šampūną, kondicionierių, plaukų dažus ar kitas priežiūros priemones.
- Per dažnas ar per retas plovimas - per dažnas plovimas pašalina natūralius aliejus, o per retas leidžia kauptis nešvarumams.
- Stresas - gali pabloginti odos būklę ir sukelti psichogeninį niežulį.
- Galvos utėlės - ypač vaikams, sukelia stiprų niežėjimą, ypač pakaušyje ir už ausų.
- Per didelis šilumos poveikis (pvz., nuolatinis džiovinimas karštu oru) arba trintis nuo galvos apdangalų.
- Psoriazė - lėtinė autoimuninė liga, pasireiškianti storomis sidabrinėmis pleiskanomis ir intensyviu niežuliu.
- Grybelinė galvos odos infekcija (tinea capitis) - sukelia plaukų lūžinėjimą, pleiskanojimą ir kartais pūlinguotus išbėrimus.
- Kontaktinis dermatitas - gali atsirasti dėl alergijos ar dirginimo (pvz., nikeliui auskaruose).
- Galvos odos egzema (atopinė) - dažnai susijusi su bendra atopija, džiūsta oda, paraudimas, niežėjimas.
- Folikulitas - plaukų folikulų uždegimas, sukeliantis mažus skausmingus spuogelius, ypač skutant galvą.
- Diabetas, skydliaukės ligos ar kitos sisteminės būklės, kurios gali pasireikšti odos niežuliu.
- Autoimuninės ligos, pvz., vilkligė ar dermatomiozitas, nors jos retesnės.
Daugeliu atvejų galvos niežėjimą galima suvaldyti namuose. Pirmiausia pakeiskite plovimo įpročius: naudokite švelnius, odos pH atitinkančius šampūnus be sulfatų ir parabenų. Jei turite pleiskanų, pabandykite šampūnus su cinko piritionu, ketokonazolu arba salicilo rūgštimi - naudokite pagal instrukciją. Venkite per karšto vandens, jis dar labiau sausina odą. Po plovimo švelniai nusausinkite rankšluosčiu, netrinkite. Drėkinkite galvos odą alavijo geliu arba kokosų aliejumi - jie ramina sudirginimą. Kai niežti, stenkitės nesikasyti - kasymas tik didina uždegimą. Vietoj to galima dėti vėsų kompresą, naudoti vėsinamąjį losjoną su mentoliu. Jei niežulį lydi pleiskanos, bent kartą per dieną švelniai masažuokite galvą, kad atlaisvintumėte pleiskanas. Peržiūrėkite savo mitybą: pakankamai cinko, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių ir gerkite daug vandens. Jei įtariate utėles, naudokite specialius preparatus iš vaistinės (dažniausiai dimetikoną) ir iššukavimą tankiomis šukomis. Jei po 2-3 savaičių naminių priemonių niežulys nesumažėja arba atsiranda papildomų simptomų, verta kreiptis į specialistą.
- Staigus, labai stiprus niežulys, trukdantis miegoti diena iš dienos.
- Niežulys kartu su karščiavimu (>38°C) be aiškios priežasties.
- Galvos oda patinusi, karšta liesti, atsiranda pūlingų išskyrų ar pūslių - tai gali būti bakterinė infekcija.
- Didelės, skausmingos opos ar gilios įdrėskimai, kurie kraujuoja.
- Staiga pradėjo slinkti plaukai didesniais kiekiais nei įprastai - tai gali būti grybelinė infekcija ar autoimuninis procesas.
- Niežulį lydi stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, kaklo raumenų sustingimas ar regos pokyčiai.
- Po traumos ar galvos operacijos atsiradęs niežulys ir paraudimas (galima infekcija).
- Niežulys trunka ilgiau nei 2 savaites nepaisant naminių priemonių.
- Ant galvos atsirado pleiskanojančių išbėrimų, kurie plinta arba keičia formą.
- Plaukai retėja arba atsiranda plikų lopų.
- Niežulį lydi bendras silpnumas, nuovargis, odos bėrimas ir kitose kūno dalyse.
- Pastebėjote, kad niežulys sustiprėja pavartojus tam tikrų vaistų ar maisto produktų.
- Turite lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai - niežulys gali būti jų paūmėjimo ženklas.
- Nėštumo metu atsiradęs intensyvus galvos niežėjimas - gali būti hormoninių pokyčių arba retos obstetrinės cholestazės požymis.
