Nepasitikėjimas
Nepasitikėjimas - tai ne tik abejonė kitais, bet ir vidinis jausmas, kad esi nepakankamai geras, kad tavo sprendimai klaidingi arba kad kiti tave vertina nepalankiai. Tai gali pasireikšti nuolatiniu nerimu dėl ateities, sunkumu priimti net mažus sprendimus arba jausmu, kad esi nuolatos kritikuojamas. Kiekvienas kartais jaučiasi nepasitikintis, tačiau kai ši būsena tampa lėtine, ji ima trikdyti kasdienį gyvenimą, santykius ir darbą.
Fiziologiniu požiūriu nepasitikėjimas dažnai yra susijęs su sustiprėjusia streso reakcija - organizmas veikia kovok arba bėk režimu net tada, kai realios grėsmės nėra. Tai padidina kortizolio kiekį, sutrikdo miegą, silpnina imuninę sistemą ir gali sukelti lėtinį nuovargį. Psichologiškai nepasitikėjimas atsiranda iš praeities patirčių (pvz., išdavystės, kritikos, nesėkmių) arba iš išmoktų įsitikinimų („aš nieko vertas“, „man niekas nepavyks“). Smegenų dalys, atsakingos už saugumo jausmą (pavyzdžiui, prefrontalinė žievė), veikia silpniau, o amygdale (baimės centras) - aktyviau. Dėl to žmogus nuolat jaučiasi pažeidžiamas ir abejoja tiek savimi, tiek aplinkinių ketinimais.
- Nuolatinis stresas darbe ar namuose, kuris išsekina emocinius resursus
- Praeities išdavystės ar artimo žmogaus nusivylimas (pvz., skyrybos, draugo apgaulė)
- Aukšti lūkesčiai sau (perfekcionizmas), kai mažiausia klaida suvokiama kaip nesėkmė
- Socialinis spaudimas - nuolatinis lyginimasis su kitais socialiniuose tinkluose
- Lėtinė depresija ar nerimo sutrikimai (generalizuotas nerimas, socialinė fobija)
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - ypač jei nepasitikėjimas atsirado po smurto ar nelaimės
- Asmenybės sutrikimai (pvz., paranojinė asmenybė, kai visi kiti suvokiami kaip grėsmė)
- Hormoniniai pokyčiai (skydliaukės veiklos sutrikimai, menopauzė) - gali stiprinti emocinį nestabilumą
Pradėk nuo sąsiuvinio, į kurį kas vakarą užrašyk tris dalykus, kurie šiandien pavyko - net jei jie labai maži (pvz., „atsikėliau laiku“, „išgėriau kavą be skubėjimo“). Tai pamažu lavina gebėjimą matyti pozityvą. Sutrumpink laiką, praleistą socialiniuose tinkluose - realybė ten dažnai būna iškraipyta. Kalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki, tačiau neversk jo būti tavo terapeutu - tiesiog išsitrauk vieną konkretų rūpestį. Prieš miegą atlik kvėpavimo pratimus: 4 sekundes įkvėpk, 4 sulaikyk, 6 iškvėpk (tai ramina amygdalę). Vartok subalansuotą maistą - cinkas, magnis ir B grupės vitaminai padeda nervų sistemai. Svarbu ir fizinis aktyvumas, bet nereikia bėgti maratono: užtenka 15 minučių greito ėjimo, kad pajustum pokytį.
- Jei nepasitikėjimą lydi mintys apie savęs žalojimą ar savižudybę
- Jei staiga pradėjai jausti, kad visi tave stebi, seka ar ketina pakenkti (paranojinės mintys)
- Jei nepasitikėjimą lydi haliucinacijos (girdi balsus, matai nerealius dalykus)
- Jei dėl nepasitikėjimo visiškai atsisakai išeiti iš namų, nebendrauji su niekuo ilgiau nei savaitę
- Jei tai dera su staigiu svorio kritimu, stipriu pulsavimu krūtinėje ar sąmonės netekimo epizodais
