Nemalonus burnos kvapas (halitozė)

Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, yra dažna problema, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo laikino maisto poveikio iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Ši būklė ne tik sukelia socialinį diskomfortą, bet gali rodyti ir tam tikrus organizmo pokyčius, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir žinoti, kada kreiptis pagalbos.

Nemalonus burnos kvapas atsiranda, kai burnos ertmėje esančios bakterijos skaido maisto likučius ir išskiria lakiuosius sieros junginius, tokius kaip vandenilio sulfidas, metilmerkaptanas ir dimetilsulfidas. Šie junginiai yra pagrindiniai blogo kvapo šaltiniai. Sveikoje burnoje šis procesas vyksta nuolat, tačiau nesant tinkamos higienos ar esant kitoms priežastims, bakterijų populiacija padidėja, todėl kvapas tampa intensyvesnis ir ilgalaikis. Be to, kvapui gali turėti įtakos ir maisto likučių skilimas tarp dantų, ant liežuvio ir kitose burnos ertmės vietose. Džiūstant burnai (pvz., dėl miego, vaistų ar ligų), sumažėja seilių kiekis, kurios natūraliai valo burną ir neutralizuoja rūgštis, todėl bakterijos dauginasi greičiau, o kvapas sustiprėja.

Dažnos ir nepavojingos priežastys
  • Valgyti stipraus kvapo maistą, pavyzdžiui, česnakai, svogūnai, kopūstai, kava, alkoholis. Šių produktų kvapas laikinai išlieka net po jų virškinimo, nes jų junginiai patenka į kraują ir plaučius.
  • Rūkymas ir kiti tabako gaminiai, kurie ne tik palieka kvapą, bet ir džiovina burnos gleivinę, didina bakterijų kiekį.
  • Nepakankama burnos higiena - retai valomi dantys, liežuvis, nenaudojami siūlai ar skalavimo skysčiai, todėl maisto likučiai lieka ir skyla.
  • Burnos džiūvimas (kserostomija), kurį sukelia stresas, vaistai, amžius ar miegas atmerkus burną. Seilės yra natūralus burnos valiklis, o jų trūkumas leidžia bakterijoms vešėti.
  • Dantų nekrozė ar blogi dantų protezai, kurie sulaiko maisto likučius ir sunkiai valomi.
  • Laikinas alkis ar dietos - ilgai nevalgius mažėja seilių gamyba, o suskaidyti riebalai gali sukelti specifinį kvapą.
Rimtesnės sveikatos problemos, galinčios sukelti kvapą
  • Dantenų ligos (gingivitas, periodontitas) - uždegimas ir infekcija dantenose sukelia pūlingą kvapą.
  • Tonzilitas arba kroninė angina - užguliuose tonzilių akmenys (tonziliolitai) kaupia bakterijas ir skleidžia nemalonų kvapą.
  • Sinusitas - uždegusiuose sinusuose kaupiasi gleivės, kurios gali skleisti kvapą per nosį ar burną.
  • Plaučių infekcijos (bronchitas, pneumonija) - kosulys ir skrepliai gali turėti specifinį kvapą.
  • Virškinimo trakto sutrikimai (vėžys, stemplės refliuksas, gastritas) - rūgštys ir nesuvirškintas maistas gali sukelti blogą kvapą.
  • Kepenų ar inkstų ligos - kepenų nepakankamumas sukelia žuvies kvapą (fetor hepaticus), o inkstų nepakankamumas - amoniako kvapą.
  • Diabetas - acetono kvapas gali rodyti ketoacidozę, pavojingą būklę.
  • Kita - autoimuninės ligos, navikai, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Prieš kreipiantis į gydytoją, galite išbandyti kelis paprastus būdus, kurie dažnai padeda sumažinti nemalonų burnos kvapą: Gerai valyti dantis bent dvi minutes du kartus per dieną, naudojant fluoridintą dantų pastą. Nepamirškite valyti liežuvio - ant jo paviršiaus kaupiasi dauguma kvapą sukeliančių bakterijų, todėl specialus liežuvio grandiklis ar šepetėlis yra labai veiksmingas. Naudokite dantų siūlą kasdien, kad pašalintumėte maisto likučius iš tarpdančių, kur šepetėlis nepasiekia. Gerkite pakankamai vandens - mažiausiai 1,5-2 litrus per dieną, kad burnos gleivinė būtų drėgna. Tai ypač svarbu, jei jaučiate burnos džiūvimą. Kramtykite gumą be cukraus (geriausiai su ksilitoliu), kuri skatina seilių gamybą ir valo dantis tarp valgymų. Venkite maisto produktų, skatinančių stiprų kvapą - česnakų, svogūnų, aštraus maisto, kofeino ir alkoholio. Jei reikia, naudokite burnos skalavimo skysčius be alkoholio, bet atminkite, kad jie nėra ilgalaikis sprendimas. Esant sausai burnai, galite naudoti drėkinamuosius purškiklius ar seilių pakaitalus, o naktį miegoti šalia vandens. Venkite rūkymo. Be to, reguliariai valykite dantis po kiekvieno valgio, jei įmanoma. Jei dėvite protezus, juos reikia kruopščiai valyti kasdien. Kartais kvapą gali sukelti ir tam tikri vaistai - pasitarkite su gydytoju dėl alternatyvų.

Situacijos, kai reikia nedelsti
  • Kvapas atsiranda staiga ir nepraeina net po išsamios burnos higienos, keičiant mitybą ar vengiant žalingų įpročių.
  • Jį lydi skausmas ar patinimas burnoje, dantenose, veide ar kakle.
  • Kraujavimas iš dantenų arba pūlių išskyros tarp dantų.
  • Karščiavimas (temperatūra virš 38°C) be akivaizdžios priežasties.
  • Sunkumas ryjant, rijimo skausmas (odinofagija) arba jausmas, kad įstrigo maistas.
  • Svorio kritimas be dietos, apetito praradimas, silpnumas.
  • Skrepliai su krauju arba pūlingi gleivių išskyros iš nosies.
  • Kvapas primena vaisius (acetonas) - gali rodyti diabetinę ketoacidozę.
  • Kvapas primena žuvį ar amoniaką - gali rodyti kepenų ar inkstų nepakankamumą.
  • Jei kvapo priežastis nežinoma ir jis tęsiasi ilgiau nei savaitę, nepaisant naminių priemonių.
  • Vaikams - kvapas gali rodyti svetimkūnį nosyje, dantų ėduonį ar rimtesnes ligas.

Susiję tyrimai su Nemalonus burnos kvapas (halitozė)

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).