Mirties baimė

Mirties baimė - tai intensyvus nerimas arba siaubas, susijęs su mirties galimybe arba neišvengiamumu. Ši baimė gali pasireikšti kaip normali reakcija į pavojų, tačiau kai tampa nuolatine ir užvaldančia mintimis, gali rodyti psichikos sveikatos sutrikimą, pavyzdžiui, nerimo ar panikos sutrikimą.

Mirties baimė yra natūralus žmogaus išgyvenimas, susijęs su egzistencijos baigtinumu. Fiziologiškai organizmas reaguoja į mirties grėsmę išskirdamas streso hormonus - adrenaliną ir kortizolį, kurie sukelia širdies plakimo padažnėjimą, greitą kvėpavimą, raumenų įtampą. Psichologiniu požiūriu, ši baimė gali būti susijusi su kontroles praradimo, nežinomybės arba artimųjų netekties baime. Kai mirties baimė tampa lėtine ir be aiškios grėsmės, ji gali peraugti į panikos atakas, miego sutrikimus ar socialinį atsiskyrimą.

Dažnos / Nepavojingos
  • Stresinės gyvenimo situacijos (artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo praradimas)
  • Vystymosi krizės (paauglystė, vidurio amžiaus krizė)
  • Nuovargis ir išsekimas, mažinantis atsparumą nerimui
  • Informacijos perteklius (žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose apie mirtis, ligas)
Rimtos ligos / Signalai
  • Panikos sutrikimas - staigūs, nekontroliuojami baimės priepuoliai
  • Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis, perteklinis nerimas dėl mirties
  • Depresija - ypač kai lydi mintys apie mirtį ar savižudybę
  • Širdies ir kraujagyslių ligos - baimę gali sukelti fiziniai simptomai (tachikardija, dusulys)
  • Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) po gyvybei pavojingų įvykių

Jei mirties baimė yra epizodinė ir nėra lydima rimtų fizinių simptomų, galite išbandyti šiuos savipagalbos metodus: 1) Kvėpavimo pratimai - lėtas, gilus kvėpavimas (pvz., 4 sekundžių įkvėpimas, 4 sulaikymas, 4 iškvėpimas) padeda sumažinti nerimo lygį. 2) Žurnalų rašymas - užsirašykite baimes ir racionaliai jas analizuokite. 3) Atsipalaidavimo technikos - progresyvi raumenų relaksacija, meditacija, joga. 4) Fizinė veikla - reguliarus ėjimas, bėgiojimas ar plaukimas mažina streso hormonus. 5) Socialinis palaikymas - pasikalbėkite su artimaisiais arba prisijunkite prie paramos grupių. Venkite kofeino, alkoholio ir nikotino, kurie gali stiprinti nerimą. Svarbu laikytis dienos režimo ir pakankamai miegoti.

Nedelsiant skubi pagalba (skambinkite 112)
  • Jei mirties baimė lydima krūtinės skausmo, dusulio, alpimo pojūčio
  • Jei jaučiate, kad tuoj neteksite sąmonės arba prarandate ją
  • Jei baimė kyla dėl galvos smūgio, apsinuodijimo ar alerginės reakcijos
Skubus vizitas pas gydytoją per 1-2 dienas
  • Jei baimė yra stipri, trukdo kasdienei veiklai (darbui, bendravimui)
  • Jei dėl baimės vengiate išeiti iš namų ar atlikti įprastus veiksmus
  • Jei baimė lydi savižudybės mintys ar planavimas
  • Jei atsiranda nuolatinis nemiga, svorio kritimas, visiškas energijos praradimas
  • Jei baimė kyla kartu su haliucinacijomis ar kliedesiais

Susiję tyrimai su Mirties baimė

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).