Liežuvio deginimas
Liežuvio deginimas - tai nemalonus, dažnai dilgčiojantis ar karščio pojūtis liežuvyje, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo lengvo sudirginimo iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Šis simptomas gali būti laikinas arba lėtinis, paveikiantis valgymą, kalbėjimą ir bendrą savijautą.
Liežuvio deginimas (glosodinija) yra subjektyvus pojūtis, kai liežuvis jaučiamas kaip deginamas, dūriamas, niežtintis ar karštas, nors akivaizdžių pažeidimų gali ir nebūti. Šis pojūtis kyla dėl liežuvio gleivinės receptorių sudirginimo arba nervų sistemos signalų sutrikimo. Dažnai tai susiję su uždegimu, alergija, mikrotraumomis ar medžiagų apykaitos pokyčiais. Kai kuriais atvejais liežuvio deginimas gali būti burnos gleivinės ligų simptomas, pavyzdžiui, burnos kandidozės ar leukoplakijos, tačiau neretai jis atsiranda be aiškios priežasties - tuomet kalbama apie pirminį burnos deginimo sindromą.
- Per aštrus ar karštas maistas - cheminis ir terminis sudirginimas.
- Rūgštūs gėrimai, pvz., citrusinių vaisių sultys, kurios gali pažeisti gleivinę.
- Stresas, nerimas ar nuovargis - psichologiniai veiksniai dažnai sustiprina pojūtį.
- Dantų pasta ar burnos skalavimo skysčiai su stipriomis cheminėmis medžiagomis (pvz., natrio laurilsulfatu).
- Alerginė reakcija į maisto produktus, dantų priežiūros priemones ar metalinius dantų protezus.
- Hormoniniai pokyčiai - ypač moterims menopauzės metu.
- Vitaminų trūkumas - ypač B grupės vitaminų (B12, folio rūgšties) ar geležies stoka.
- Cukrinis diabetas - dėl gliukozės kiekio kraujyje svyravimų gali išsausėti gleivinė.
- Burnos gleivinės ligos: burnos kandidozė (grybelinė infekcija), leukoplakija (baltos dėmės) ar raudonoji plokščioji kerpligė.
- Lėtinis gastroezofaginis refliuksas (rūgštus skrandžio turinys dirgina liežuvį).
- Autoimuninės ligos, pvz., Sjögreno sindromas (burnos džiūvimas), sisteminė raudonoji vilkligė.
- Nervų sistemos sutrikimai - trigeminalinė neuralgija, išsėtinė sklerozė.
- Tam tikrų vaistų šalutinis poveikis (antidepresantai, antihipertenziniai vaistai, chemoterapiniai preparatai).
- Piktybiniai burnos ertmės navikai - retai, bet galima priežastis, ypač jei deginimas dera su opelėmis, neskausmingomis žaizdomis ar gumbeliais.
Jei liežuvio deginimas nėra lydimas pavojingų simptomų, pabandykite šiuos savipagalbos būdus: venkite aštraus, karšto, rūgštaus maisto - rinkitės švelnų, vėsų maistą, pvz., jogurtą, avižinę košę, bananus. Gerkite daug vėsaus vandens arba pieniškų gėrimų, kad nuramintumėte gleivinę. Naudokite švelnią dantų pastą be kvapiųjų medžiagų ir natrio laurilsulfato. Išskalaukite burną šiltu vandeniu su druska (1 arb. šaukštelis stiklinei vandens) arba ramunėlių arbata. Jei deginimą sukelia stresas, praktikuokite atsipalaidavimo metodus - gilų kvėpavimą, meditaciją, jogą. Taip pat galite čiulpti ledo gabaliukus arba šaldytus vaisius. Venkite rūkymo ir alkoholio, kurie dar labiau dirgina gleivinę. Jei simptomai trunka ilgiau nei keletą dienų, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba odontologu.
- Staigus, stiprus liežuvio patinimas, dėl kurio sunku kvėpuoti ar ryti - gali būti anafilaksinė alergija.
- Liežuvio arba visos burnos gleivinės pūslės, ypač lydimos karščiavimo ir silpnumo - gali rodyti infekciją (pvz., pūslelinę).
- Kraujavimas iš liežuvio arba nepaaiškinamos opelės, kurios negyja per dvi savaites - būtina įtarti piktybinius pokyčius.
- Liežuvio spalvos pasikeitimas į juodą, tamsiai rudą arba baltą apnašą su giliu skausmu.
- Skausmas, plintantis į ausį, gerklę ar kaklą, kartu su liežuvio deginimu.
- Deginimas kartu su aukštu karščiavimu (≥38°C) ir šaltkrėčiu.
- Liežuvio deginimas, trukdantis valgyti ar gerti, sukeliantis dehidrataciją.
- Staigus liežuvio skonio praradimas arba iškraipymas, nesusijęs su peršalimu.
- Kartu su liežuvio deginimu atsiranda neaiškaus silpnumo, galvos svaigimo ar alpimo pojūtis.
- Liežuvio deginimas po naujo vaisto vartojimo pradžios - galima alerginė arba nepageidaujama reakcija.
