Lėtinis viduriavimas
Lėtinis viduriavimas - tai laisvų ar vandeningų išmatų būklė, trunkanti ilgiau nei 4 savaites. Ši būklė gali rodyti įvairius virškinimo sistemos sutrikimus - nuo funkcinių problemų iki rimtų uždegiminių ar onkologinių ligų. Laiku nenustatytas ir negydytas lėtinis viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, svorio kritimą ir bendrą organizmo nusilpimą, todėl būtina atkreipti dėmesį į jo priežastis.
Lėtinis viduriavimas apibrėžiamas kaip nuolatinis ar protarpinis laisvų arba vandeningų išmatų išskyrimas, trunkantis ilgiau nei mėnesį. Fiziologiškai šią būklę gali sukelti keli mechanizmai: padidėjusi žarnyno sekrecija (pvz., sergant infekcinėmis ligomis), sumažėjusi absorbcija (malabsorbcija), padidėjęs žarnyno judrumas arba uždegiminės reakcijos, pažeidžiančios gleivinę. Kai kuriais atvejais organizmas nespėja atstatyti skysčių ir maistinių medžiagų, todėl atsiranda elektrolitų disbalansas, silpnumas ir kiti sisteminiai simptomai. Lėtinis viduriavimas gali būti tiek funkcinis (pvz., dirgliosios žarnos sindromas), tiek organinis (pvz., uždegiminės žarnyno ligos, celiakija ar augliai). Svarbu pabrėžti, kad tai nėra savarankiška liga, o simptomas, reikalaujantis tikslingos diagnostikos.
- Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - viena dažniausių priežasčių, kai žarnynas yra pernelyg jautrus, o jo funkcija sutriko dėl streso, mitybos ar kitų veiksnių.
- Maisto netoleravimas: laktozės, fruktozės, glitimo (neceliakinis glitimo jautrumas) ar tam tikrų maisto priedų.
- Lėtinės infekcijos: parazitai (pvz., giardiazė), bakterijos (pvz., jersiniozė) ar virusai, kurie sukelia užsitęsusį žarnyno uždegimą.
- Vaistų šalutinis poveikis: antibiotikai (sutrikdo mikroflorą), vaistai nuo rėmens (magnio turintys), kraujospūdžio reguliavimo vaistai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
- Stresas ir nerimas - per centrinę nervų sistemą veikia žarnyno judrumą ir sekreciją.
- Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas) - autoimuniniai procesai, sukeliantys lėtinį gleivinės uždegimą, opas ir kraujavimą.
- Celiakija - autoimuninė reakcija į glitimą, pažeidžianti plonosios žarnos gaurelius ir sutrikdanti maistinių medžiagų įsisavinimą.
- Malabsorbcijos sindromai: lėtinis pankreatitas, kasos nepakankamumas, tulžies rūgščių malabsorbcija.
- Žarnyno augliai ar polipai - gerybiniai ar piktybiniai dariniai, gali sukelti obstrukciją ar uždegimą.
- SIBO (bakterijų peraugimas plonojoje žarnoje) - sutrikusi mikroflora sukelia dujų kaupimąsi ir viduriavimą.
- Skysčių balanso atstatymas: gerkite daug vandens - 8-10 stiklinių per dieną. Naudokite rehidratacijos tirpalus (galima pasigaminti namuose: 1 l vandens + 6 arbatiniai šaukšteliai cukraus + 0,5 arb. šaukštelio druskos) arba vaistinėje įsigykite elektrolitų miltelių.
- Dietos koregavimas: laikykitės BRAT dietos - bananai, ryžiai, obuolių tyrė, skrudinta duona. Venkite riebaus, kepto, aštraus maisto, pieno produktų (ypač jei įtariate laktozės netoleravimą), kofeino, alkoholio, dirbtinių saldiklių (sorbitolio, ksilitolio).
- Probiotikai: vartokite probiotinius papildus arba raugintus produktus (natūralų jogurtą, kefyrą) - jie padeda atkurti žarnyno mikroflorą. Patartina pasitarti su gydytoju dėl tinkamos padermės.
- Mažesni ir dažnesni valgymai: valgykite 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis, kad neapkrautumėte virškinimo sistemos.
- Streso mažinimas: praktikuokite atsipalaidavimo technikas (gilus kvėpavimas, meditacija, lengvas fizinis aktyvumas, pvz., pasivaikščiojimas).
- Stebėjimas: veskite maisto dienoraštį, kad nustatytumėte, kurie produktai provokuoja simptomus. Tai padės gydytojui tiksliau diagnozuoti priežastį.
Pastaba: šie patarimai tinka tik laikinai pagalbai. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 2 savaites, būtina kreiptis į specialistą.
- Kraujas išmatose - ryškiai raudonas arba juodas (deguto pavidalo).
- Aukštas karščiavimas (virš 38,5 °C) kartu su viduriavimu.
- Svorio kritimas be aiškios priežasties (daugiau nei 5 % kūno masės per mėnesį).
- Stiprus, nuolatinis pilvo skausmas, kuris neatslūgsta po tuštinimosi.
- Naktinis viduriavimas, kuris žadina iš miego (būdingas uždegiminėms ligoms).
- Dehidratacijos požymiai: burnos džiūvimas, galvos svaigimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, tamsus šlapimas, silpnumas.
- Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 4 savaites be aiškios priežasties.
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas, mažakraujystė (galima dėl blogos absorbcijos).
- Periodiškas viduriavimas, besikeičiantis su užkietėjimu (ypač jei atsiranda gleivių).
- Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, kuris trukdo kasdienei veiklai.
- Odos bėrimai (pvz., herpetiformis pūslelinė - įtariama celiakija), sąnarių ar akių uždegimai (gali rodyti autoimuninę ligą).
