Lengvai persigąstu
Lengvai persigąstama - tai padidėjęs ir pernelyg stiprus atsakas į staigius ar netikėtus dirgiklius, pavyzdžiui, garsą, judesį ar netikėtą prisilietimą. Ši būklė dažnai pasireiškia staigiu širdies plakimo pagreitėjimu, krūpčiojimu, raumenų įsitempimu ir gali būti susijusi su nerimu ar padidėjusiu jautrumu aplinkai.
Lengvai persigąstama - tai padidėjęs autonominės nervų sistemos jaudrumas, kai organizmas į neutralius ar nežymius dirgiklius reaguoja taip, tarsi jie būtų pavojingi. Ši reakcija gali būti ūmaus streso, nerimo sutrikimų, miego trūkumo, per didelio kofeino vartojimo ar net tam tikrų ligų (pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų) pasekmė. Fiziologiškai tai pasireiškia staigiu adrenalino išsiskyrimu, dėl kurio padažnėja širdies plakimas, pagreitėja kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai ir padidėja raumenų tonusas. Jei tokia būklė tampa lėtine, ji gali išsekti nervų sistemą ir pabloginti gyvenimo kokybę.
- Nuolatinis stresas ar nerimo sutrikimai (generalizuotas nerimas, panikos atakos)
- Miego trūkumas arba prastos kokybės miegas
- Per didelis kofeino, energetinių gėrimų ar nikotino vartojimas
- Per didelis fizinis ar protinis nuovargis
- Hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, priešmenstruacinis sindromas, nėštumas, menopauzė)
- Nereguliarus maitinimasis, hipoglikemija (kraujo cukraus sumažėjimas)
- Skydliaukės hiperfunkcija (tirotoksikozė, Greivso liga)
- Širdies ir kraujagyslių ligos (pvz., aritmijos, širdies vožtuvų ydos)
- Neurologiniai susirgimai (pvz., migrena, išsėtinė sklerozė, potrauminis stresas)
- Psichikos sutrikimai (panikos sutrikimas, fobijos, obsesinis kompulsinis sutrikimas)
- Tam tikrų vaistų šalutiniai poveikiai (antidepresantai, astmos vaistai, skydliaukės hormonai)
Jei dažnai lengvai persigąstate, pradėkite nuo kasdienių įpročių koregavimo. 1. Praktikuokite gilaus kvėpavimo pratimus: lėtai įkvėpkite per nosį (skaičiuodami iki 4), sulaikykite kvėpavimą (iki 4) ir lėtai iškvėpkite per burną (iki 6). 2. Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą - jie skatina nerimą ir per didelį jaudrumą. 3. Pasirūpinkite reguliariu miegu (7-9 valandas per naktį). 4. Įtraukite lengvą fizinį aktyvumą, pvz., pasivaikščiojimus ar jogą - tai padeda sumažinti streso lygį. 5. Išbandykite atsipalaidavimo technikas: meditaciją, progresuojantį raumenų atpalaidavimą. 6. Stenkitės vengti staigių garsų ar netikėtumų - galite naudoti ramią muziką ar triukšmą slopinančias ausines. 7. Jei persigąstate dėl konkretaus dirgiklio, pabandykite jį laipsniškai pakeisti (desensibilizacija). Svarbu stebėti simptomų dažnį ir stiprumą - jei savipagalba nepadeda, verta kreiptis į specialistą.
- Staigus, intensyvus širdies plakimas (tachikardija) kartu su krūtinės skausmu ar spaudimu
- Galvos svaigimas, alpimas ar sąmonės netekimas persigandus
- Sunkumas kvėpuoti, dusulys, uždusimo jausmas
- Traukuliai, raumenų trūkčiojimas ar staigus kūno tirpimas
- Stiprus galvos skausmas, kalbos sunkumai, veido ar galūnių silpnumas (gali rodyti insultą)
- Mintys apie savižudybę, smarkus elgesio pasikeitimas, panikos priepuolis, trunkantis ilgiau nei 20 minučių
- Lengvas persigąsimas tampa kasdieniu reiškiniu ir trukdo normaliai gyventi
- Dėl persigąsimo pradedate vengti tam tikrų situacijų (pvz., vairuoti, lankytis minioje)
- Pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą, nuovargį, karščiavimą
- Tirpsta ar dilgčioja galūnės, drebate net ir ramybės būsenoje
- Patiriate panikos atakas, jaučiate nuolatinį nerimą, kurio negalite kontroliuoti
- Širdies ritmas jaučiasi nereguliarus, nors kitų simptomų nėra
