Kalkėjantis tendinitas
Kalkėjantis tendinitas - tai būklė, kai sausgyslėje (dažniausiai peties srityje) susiformuoja kalcio nuosėdos. Sukelia skausmą, judesių ribotumą ir uždegimą, ypač judinant petį. Šis procesas gali būti ūmus ar lėtinis, o kalcio sankaupos kartais išnyksta savaime.
Kalkėjantis tendinitas - tai sausgyslės uždegimas, kurio metu joje kaupiasi kalcio kristalai. Dažniausiai paveikiama peties sausgyslė (rotatoriaus manžetė), bet gali pasireikšti ir kelio, klubo ar alkūnės sausgyslėse. Dėl kalcio nuosėdų sausgyslė tampa standesnė, sumažėja jos elastingumas, o judesių metu atsiranda trintis ir skausmas. Kartais nuosėdos būna mažos ir nesukelia simptomų, tačiau didesnės gali sukelti ūmų skausmą, ypač naktį ar judinant petį. Būklė dažnai praeina savaime per kelis mėnesius, tačiau daliai pacientų reikalingas gydymas.
- Sausgyslės mikrotraumos dėl pasikartojančių judesių (pvz., dažnas rankos kėlimas virš galvos)
- Pablogėjusi kraujotaka sausgyslėje, dėl ko audinys ima kaupti kalcį
- Su amžiumi susiję degeneraciniai sausgyslės pokyčiai (dažniau po 40 metų)
- Genetinis polinkis - kai kuriems žmonėms kalcifikacija pasireiškia dažniau
- Medžiagų apykaitos sutrikimai, pvz., diabetas ar inkstų ligos (retesnė priežastis)
- Hormoninės pusiausvyros svyravimai (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimai)
- Ūminis kalkėjantis tendinitas - staigus, labai stiprus skausmas, dažnai be aiškios traumos
- Sausgyslės plyšimas dėl nuosėdų sukeltos silpnybės
- Infekcija - reta, bet pavojinga (karščiavimas, paraudimas, karštis vietoje)
- Ilgalaikis peties sąnario blokavimas (frozen shoulder) kaip tendinito komplikacija
- Sisteminės ligos (pvz., podagra, sklerodermija, reumatinės ligos), kurios gali pasireikšti kalkėjimu
Daugeliu atvejų kalkėjantį tendinitą galima valdyti namuose, ypač jei simptomai lengvi. Štai praktiniai patarimai:
• Poilsis, bet ne visiškas nejudrumas - vengkite skausmą provokuojančių judesių (pvz., rankos kėlimo į viršų), bet švelniai judinkite petį, kad neišsivystytų sąstingis.
• Šalčio kompresai - uždėkite ledo paketą ant skaudamos vietos 15-20 min. kelis kartus per dieną (ypač po veiklos), tai mažina uždegimą ir skausmą.
• Šiluma - jei skausmas lėtinis ir nėra ūmaus uždegimo, šiltas kompresas ar vonelė gali atpalaiduoti raumenis.
• Nereceptiniai vaistai - ibuprofenas, naproksenas ar paracetamolis padeda numalšinti skausmą ir uždegimą (vartokite pagal instrukciją, ne ilgiau 7-10 dienų be gydytojo patarimo).
• Švelnūs tempimo pratimai - pradėkite tik tada, kai ūmus skausmas atslūgsta. Švelniai sukite petį į priekį ir atgal, atlikite švytuoklinius judesius (lenkiantis į priekį). Venkite staigių judesių.
• Laikysenos korekcija - stenkitės nesuglebti pečiais, atpalaiduokite pečių juostą, stabilizuokite pečių ašmenis.
• Jei skausmas stiprėja naktį - miegokite ant nugaros ar ant sveiko šono, po skaudančiu pečiu padėkite pagalvėlę, kad petys nebūtų įtemptas.
Jei simptomai nepraeina per 2-3 savaites arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.
- Staigus, nepakeliamas peties skausmas, kuris neatslūgsta net ramybėje
- Karščiavimas (virš 38 °C), šaltkrėtis, bendras silpnumas - gali rodyti infekciją
- Peties srities paraudimas, patinimas, karštis liečiant, ypač kartu su karščiavimu
- Negalėjimas pajudinti peties ar rankos (ypač jei atsirado po traumos)
- Sąmonės sutrikimas, alpimas ar staigus kraujospūdžio kritimas (itin retai, bet galima alerginė reakcija ar komplikacija)
- Stiprus skausmas po smūgio ar kritimo - gali būti lūžis ar sausgyslės plyšimas
- Skausmas neišnyksta po 2-3 dienų namų gydymo
- Peties judesiai vis labiau ribojami, atsiranda „užstrigimo“ jausmas
- Skausmas naktį trukdo miegoti, pabunda kelis kartus
- Rankoje atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas
- Pastebite, kad petys atrodo deformuotas arba viena ranka kabo kitaip nei kita
- Turite lėtinių ligų (diabetas, inkstų nepakankamumas) - jos gali apsunkinti gijimą
