Jautrus dantis

Jautrus dantis - tai staigus, trumpalaikis, aštrus skausmas, atsirandantis dėl atodengto danties dentino, kai jį veikia išoriniai dirgikliai: šaltis, karštis, saldumas, rūgštumas ar net oro srovė. Šis pojūtis rodo, kad danties apsauginis emalio sluoksnis yra pažeistas ar susidėvėjęs, o nerviniai galūnėliai tapo lengvai pasiekiami.

Jautrus dantis atsiranda tada, kai danties emalis (kietasis išorinis sluoksnis) susidėvi, atsiskleidžia po juo esantis dentinas - minkštesnis audinys, kuriame yra mikroskopinių kanalėlių (dantų kanalėlių), vedančių tiesiai į danties nervą (pulpą). Kai šalti, karšti, rūgštūs ar saldūs dirgikliai paliečia atodengtą dentiną, skysčio judėjimas kanalėliuose sukelia nervo sudirginimą ir aštrų, mėšlungišką skausmą. Tai nėra nuolatinis skausmas - jis atsiranda tik paveikus dirgikliu ir greitai praeina, kai dirgiklis pašalinamas. Fiziologiškai tai yra apsauginis mechanizmas, įspėjantis, kad danties apsauga yra susilpnėjusi.

Dažnos ir dažnai nepavojingos priežastys
  • Per stiprus dantų valymas (kietas šepetėlis, per didelis spaudimas) - sukelia emalio dilimą prie dantenų.
  • Dantenų atsitraukimas dėl netaisyklingo valymo, amžiaus ar periodonto ligų - atidengia danties kaklelio sritį.
  • Rūgščių maisto produktų ir gėrimų (citrinų, kavos, vaisvandenių, vyno) vartojimas - jie ėsdina emalį.
  • Dantų gydymas (profesionalus valymas, balinimas, plombavimas) - laikinas jautrumas po procedūrų.
  • Emalio įtrūkimai (dėl perkrovos, griežimo dantimis - bruksizmo).
  • Dantų erozija dėl rūgščių atpylimo (gastroezofaginio refliukso) ar dažno vėmimo.
Rimtesnės ar pavojingesnės priežastys
  • Gilus ėduonis (kariesas) - kai pažeidimas pasiekia dentiną.
  • Danties skilimas ar lūžis, atidengiantis vidinius audinius.
  • Pulpitas (danties nervo uždegimas) - skausmas gali būti ilgesnis, spontaniškas.
  • Dantų plombų, karūnėlių ar vainikėlių nesandarumas.
  • Dantenų uždegimas (gingivitas) ar periodontitas (kaulinio atramos audinių uždegimas).
  • Hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė) - gali didinti jautrumą.

Prieš kreipiantis į odontologą, galite išbandyti šiuos savipagalbos būdus jautrumui mažinti: 1) Naudokite minkštų šerelių dantų šepetėlį ir valykite švelniais, sukamaisiais judesiais, vengdami horizontalios trinties. 2) Rinkitės dantų pastą, skirtą jautriems dantims (sudėtyje esantys blokatoriai, pvz., kalcio natrio fosfatas, argininas arba kalcio karbonatas, užkerta kelią skausmo signalams iš nervo; o fluoro junginiai stiprina emalį). 3) Mažiau vartokite rūgščių gėrimų ir maisto, o jei jų išgėrėte, praskalaukite burną vandeniu ir palaukite mažiausiai 30 minučių prieš valydami dantis. 4) Venkite balinamųjų ar abrazyvinių dantų pastų. 5) Dantų valakiu stenkitės naudoti atsargiai, kad nepažeistumėte dantenų audinio. 6) Jei jaučiate skausmą nuo šalčio, stenkitės gerti kambario temperatūros vandenį, o ne ledinį. 7) Jei brukšinote dantimis, pasitarkite su odontologu dėl naktinės apsauginės kapos. 8) Laikykitės tinkamos burnos higienos - valykite dantis 2-3 kartus per dieną po 2 minutes, naudokite tarpdančių valymo priemones ir skalavimo skystį su fluoru.

Pavojaus signalai, kai reikia skubiai kreiptis į odontologą ar gydytoją:
  • Skausmas tęsiasi ilgiau nei 1-2 minutes po dirgiklio šalinimo arba atsiranda spontaniškai (be akivaizdžios priežasties).
  • Skausmas yra pulsuojantis, bukas, plintantis į kitus dantis ar žandikaulį, ypač naktį.
  • Pastebimas dantų spalvos pakitimas (tamsėjimas, parudavimas) - gali rodyti nervo mirties požymį.
  • Letargija, karščiavimas, patinimas aplink dantį ar danteną - galimas abscesas.
  • Jautrumas vienam konkrečiam dantiniui, o ne visiems ar keliems.
  • Iš danties ar dantenų atsiranda pūlių, blogas skonis burnoje.
  • Jautrumas atsirado po traumos (smūgio, kritimo).
  • Bruksizmas (dantų griežimas) sukelia nuolatinį diskomfortą ar danties judėjimą.
  • Jautrumas nereaguoja į 2-4 savaičių namų priežiūrą (pastos, šepetėlio keitimą).
  • Dantenos nuolat kraujuoja ar yra patinusios - gali reikšti periodontitą.

Susiję tyrimai su Jautrus dantis

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).