Jaučiuosi ne savo kūne
„Jaučiuosi ne savo kūne“ - tai pojūtis, kai žmogus jaučiasi atitolęs nuo savo kūno, minčių ar aplinkos, tarsi stebėtų save iš šalies. Tai gali būti trumpalaikis reiškinys, pavyzdžiui, po streso ar nuovargio, arba lydėti rimtesnes sveikatos problemas. Šis jausmas vadinamas disociacija ir gali pasireikšti kaip derealizacija (aplinkos nejautimas tikra) ar depersonalizacija (savęs nejautimas tikru).
„Jaučiuosi ne savo kūne“ - tai disociacijos simptomas, kai sutrinka normalus savęs suvokimas. Fiziologiškai tai gali būti smegenų reakcija į didelį stresą, traumą ar pavojų: smegenys tarsi „atsiriboja“ nuo kūno, kad apsaugotų psichiką. Žmogus gali jausti, kad jo kūnas yra svetimas, o mintys - lyg ne jo. Tai gali trukti minutes, valandas ar net ilgiau, priklausomai nuo priežasties. Kai kuriais atvejais tai yra normali reakcija į ekstremalias situacijas, tačiau jei jausmas kartojasi ar tampa nuolatinis, gali rodyti psichikos ar neurologinius sutrikimus.
- Didelis nuovargis ar miego trūkumas - organizmui išsekus gali atsirasti laikinas atsiribojimo jausmas.
- Stresas ar nerimas - intensyvios emocijos gali sukelti trumpalaikę disociaciją.
- Panikos priepuoliai - stipri baimė gali sukelti derealizacijos ar depersonalizacijos pojūtį.
- Fizinis išsekimas ar dehidratacija - kūno resursų trūkumas veikia smegenų veiklą.
- Miego sutrikimai, pvz., miego paralyžius - pabudimo metu gali jaustis atsiribojimas.
- Depersonalizacijos-derealizacijos sutrikimas - lėtinė būklė, kai disociacija tampa nuolatinė.
- Trauminiai išgyvenimai (prievarta, nelaimingi atsitikimai) - potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
- Neurologinės ligos, pvz., epilepsija, migrena, smegenų augliai.
- Psichikos sutrikimai, pvz., šizofrenija, sunki depresija, bipolinis sutrikimas.
- Narkotinių medžiagų vartojimas ar abstinencija, ypač kanapės, LSD, alkoholis.
- Tam tikri vaistai (antidepresantai, priešepilepsiniai) gali sukelti šalutinį poveikį.
Jei jaučiatės ne savo kūne ir tai nėra lydima pavojingų simptomų, galite išbandyti šiuos veiksmus: 1) Giliai kvėpuokite - lėtas, gilus kvėpavimas (4 sek. įkvėpti, 4 laikyti, 6 iškvėpti) padeda sugrįžti į dabarties akimirką. 2) Įvardinkite 5 dalykus, kuriuos matote, 4 - jaučiate, 3 - girdite, 2 - užuodžiate, 1 - ragaujate. Ši technika („grounding“) stiprina ryšį su kūnu ir aplinka. 3) Pabandykite susitelkti į vieną pojūtį, pvz., spaudimą po kojomis ar vandens temperatūrą ant rankų. 4) Išgerkite stiklinę vėsaus vandens arba suvalgykite ką nors traškaus (obuolį, morką), kad suaktyvintumėte pojūčius. 5) Pailsėkite tamsioje, tylioje patalpoje 15-30 min. Jei jausmas praeina savaime arba po šių veiksmų, tikėtina, kad tai buvo laikinas reiškinys. Venkite stimuliatorių (kofeino, nikotino) ir alkoholio, kurie gali sustiprinti simptomus.
- Jausmas atsirado staiga ir lydimas sąmonės netekimo, traukulių, stipraus galvos skausmo.
- Kartu su kalbos, regos, judesių sutrikimais arba vienos kūno pusės silpnumu.
- Po galvos traumos - gali rodyti smegenų sukrėtimą ar kraujavimą.
- Jei jausmas yra lydimas minčių apie savižudybę ar smurtą.
- Jei kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimo sutrikimai - gali būti širdies ar plaučių problema.
- Jausmas kartojasi reguliariai, trunka ilgiau nei kelias valandas ir trukdo kasdienei veiklai.
- Yra buvę panikos atakų, nerimo sutrikimų ar depresijos epizodų.
- Kartu yra miego sutrikimai, košmarai, prisiminimų atgijimas (galimas PTSS).
- Jei simptomas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus.
- Jei jaučiatės pavojingi sau ar kitiems.
