Interneto priklausomybė
Interneto priklausomybė - tai nekontroliuojamas, kompulsyvus interneto naudojimas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui, mokslams ir tarpasmeniniams santykiams. Tai elgesio priklausomybė, panaši į lošimų ar pirkimo priklausomybę, kai žmogus jaučia stiprų potraukį nuolat būti prisijungęs ir patiria nemalonius simptomus, jei negali naudotis internetu.
Interneto priklausomybė nėra oficiali diagnozė klasikinėse ligų klasifikacijose, tačiau vis dažniau pripažįstama kaip rimta psichikos sveikatos problema. Jos esmė - smegenų atlygio sistemos perdirginimas. Kaskart gavus 'patinka' žymą, naują žinutę ar pergalę žaidime, išsiskiria dopaminas - malonumo neuromediatorius. Laikui bėgant smegenys pripranta ir reikalauja vis daugiau stimulo, todėl žmogus vis ilgiau lieka prisijungęs, o realus gyvenimas tampa nuobodus ar net skausmingas. Interneto priklausomybė gali pasireikšti kaip socialinių tinklų, žaidimų, internetinių lošimų, apsipirkimo ar net informacijos 'perteklinio vartojimo' sutrikimas. Ji dažnai siejama su nerimu, depresija, miego sutrikimais ir socialine izoliacija.
- Nuobodulys ar vienišumas - internetas yra greita pramoga ir socialinis ryšys.
- Stresas ar pervargimas - internetas naudojamas kaip atsitraukimo nuo realybės būdas.
- Patogumas - darbas, pramogos ir bendravimas lengvai pasiekiami.
- Trūksta kitų pomėgių - internetas užpildo laisvalaikio spragą.
- Jaunas amžius - paaugliai ir jauni suaugusieji labiau linkę į kompulsyvų naudojimą.
- Depresija ar nerimo sutrikimas - internetas tampa savotišku savęs raminimo įrankiu.
- Socialinio nerimo sutrikimas - virtualus bendravimas atrodo saugesnis už realų.
- ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimas) - dėmesio blaškymas ir impulsyvumas didina riziką.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, nuolatinis tikrinimas.
- Priklausomybės nuo medžiagų istorija - smegenų atlygio sistema jau pažeista.
- Nustatykite laiko limitus - naudokite telefono ar kompiuterio funkcijas, kurios riboja tam tikrų programų ar svetainių naudojimo laiką.
- Sukurkite 'be interneto' zonas - pavyzdžiui, valgomojo stalas ar miegamasis. Nustatykite konkrečias valandas be ekranų.
- Raskite alternatyvių veiklų - sportas, pasivaikščiojimai, rankdarbiai, skaitymas ar susitikimai su draugais gyvai.
- Deaktyvuokite nereikalingus pranešimus - dažni signalai skatina nuolatinį tikrinimą.
- Praktikuokite sąmoningumą - prieš atsidarydami naršyklę, paklauskite savęs: 'Ar man to tikrai reikia dabar?'
- Veskite dienoraštį - užrašykite, kiek laiko praleidžiate internete ir kaip jaučiatės prieš bei po sesijos.
- Paprašykite artimųjų pagalbos - tegul jie primena, kai per ilgai sėdite prie ekrano.
Jei šie veiksmai nepadeda, o potraukis tik stiprėja, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, ypač susijusios su interneto netekties baime.
- Stiprus nerimo priepuolis ar panikos ataka bandant nustoti naudotis internetu.
- Sąmonės sutrikimas ar haliucinacijos dėl ilgo miego trūkumo (ypač žaidžiant naktimis).
- Fiziniai simptomai: stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar traukuliai.
- Jūsų interneto naudojimas trukdo darbui, mokslams ar šeiminiams santykiams ir to negalite kontroliuoti.
- Pastebite, kad apleidote higieną, mitybą ar miegą dėl laiko internete.
- Artimieji skundžiasi jūsų izoliacija ar agresija, kai bandoma atjungti internetą.
- Jaučiate nuolatinį nuovargį, nerimą ar liūdesį, kurie praeina tik prisijungus.
- Turite kitų priklausomybių (alkoholis, lošimai) ir jos pablogėja dėl interneto.
