Geltonos išskyros iš varpos
Geltonos išskyros iš varpos yra simptomas, dažniausiai rodantis vyro lytinių takų infekciją. Išskyros gali būti pūlingos, tirštos, vandeningos arba gleivingos, kartais su nemaloniu kvapu. Šis simptomas reikalauja medicininio įvertinimo, nes dažnai yra susijęs su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, kurias būtina gydyti antibiotikais. Negydomos infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas, uždegiminiai dubens organų susirgimai ar infekcijos plitimas į kraują.
Geltonos išskyros iš varpos atsiranda, kai šlaplėje ar prostatos liaukoje vyksta uždegiminis procesas. Geltoną spalvą suteikia pūliai - tai yra baltųjų kraujo kūnelių, bakterijų ir negyvų audinių ląstelių mišinys. Organizmas taip reaguoja į infekciją, siųsdamas imunines ląsteles kovoti su patogenais. Ši reakcija dažniausiai sukelia paraudimą, patinimą, skausmą šlapinantis arba niežėjimą. Kartais išskyros gali būti ir neinfekcinės kilmės, pavyzdžiui, dėl cheminio dirginimo, tačiau bet kokiu atveju būtina išsiaiškinti tikslią priežastį, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas. Svarbu suprasti, kad šis simptomas nėra normalus ir rodo, jog vyksta patologinis procesas, kurio negalima ignoruoti. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis gali trukti nuo 2 dienų iki kelių savaičių, todėl išskyros gali pasirodyti ne iš karto. Net jei nėra kitų simptomų, išskyros yra infekcijos požymis ir reikalauja tyrimo. Dažnai tokios infekcijos kaip chlamidiozė gali būti besimptomės, tačiau išskyros yra vienas iš pirmųjų signalų. Laiku nediagnozavus ir negydant, infekcija gali plisti į sėklides, prostatą ir sukelti lėtinį uždegimą.
- Cheminiai dirgikliai: stiprūs muilai, dušo želės, antiseptikai, kurie gali sudirginti šlaplės gleivinę ir sukelti laikinas geltonas išskyras.
- Alerginės reakcijos: lateksas, spermicidai, lubrikantai, drabužių plovikliai - šios medžiagos gali sukelti kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį išskyromis.
- Traumos: trintis ar mikrotrauma lytinio akto metu, kateterio naudojimas, mechaninis sudirginimas gali laikinai sukelti gelsvas išskyras.
- Dehidratacija: sutirštėjęs šlapimas gali dirginti šlaplę ir sukelti nežymias gelsvas išskyras, kurios išnyksta padidinus skysčių vartojimą.
- Gonorėja (triperis): bakterinė lytiniu keliu plintanti infekcija, sukelianti gausias pūlingas geltonas išskyras, dažnai su skausmu šlapinantis. Negydoma gali sukelti komplikacijų, tokių kaip epididimitas, prostatitas ar nevaisingumas.
- Chlamidiozė: dažniausiai besimptomė, bet gali sukelti gelsvas, vandeningas išskyras ir niežėjimą. Chlamidiozė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vyrams atsiranda šlaplės uždegimas.
- Trichomonozė: pirmuonių sukelta infekcija, pasireiškianti putotomis, gelsvai žalsvomis išskyromis ir nemaloniu kvapu, taip pat gali būti skausmas ir niežėjimas.
- Uretritas (šlaplės uždegimas): gali būti infekcinio (bakterinio, virusinio) ar neinfekcinio pobūdžio, sukelia deginimą, niežėjimą ir gelsvas išskyras. Dažniausiai susijęs su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis.
- Prostatitas: prostatos uždegimas, lydimas skausmo tarpvietėje, temperatūros ir gelsvų išskyrų, taip pat gali būti šlapinimosi sutrikimai.
- Urogenitalinės mikoplazmos ir ureaplazmos: lytiniu keliu plintančių bakterijų sukeltos išskyros, dažnai besimptomės, bet gali sukelti šlaplės uždegimą ir nevaisingumą.
- Šlapimo takų infekcijos: bakterijos, patekusios į šlaplę, gali sukelti pūlingas išskyras, ypač jei infekcija plinta iš šlapimo pūslės.
Prieš kreipiantis į gydytoją, galite imtis šių priemonių: 1. Laikykitės geros higienos - švelniai plaukite varpos galvutę šiltu vandeniu bent du kartus per dieną, venkite muilų ir kitų dirgiklių, kurie gali pabloginti būklę. 2. Gerkite daug vandens, kad šlapimas būtų skystesnis ir mažiau dirgintų šlaplę - rekomenduojama išgerti bent 2-2,5 litro vandens per dieną. 3. Vengti lytinių santykių, kol nebus nustatyta priežastis, kad neišplistų infekcija ir neužkrėstumėte partnerio. Informuokite partnerį apie simptomus, kad jis taip pat galėtų pasitikrinti. 4. Nenaudokite jokių kremų, tepalų ar purškalų be gydytojo nurodymo, nes jie gali užmaskuoti simptomus ir apsunkinti diagnozę. 5. Jei jaučiate diskomfortą, galite dėti šiltą kompresą ant pilvo apačios, kad sumažintumėte raumenų įtampą ir skausmą. 6. Venkite alkoholio, kofeino ir aštraus maisto, nes jie gali dirginti šlapimo takus ir sustiprinti simptomus. 7. Įtraukite į racioną probiotikų turinčius produktus (jogurtą, kefyrą) ir spanguolių sultis, kurios padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą. Svarbiausia - nesiimkite savigydos antibiotikais, nes netinkamas gydymas gali pabloginti būklę, sukelti atsparumą vaistams ir apsunkinti gydymą ateityje. Visada kreipkitės į gydytoją (urologą ar dermatovenerologą) dėl tikslios diagnozės. Jūsų gydytojas gali paskirti šlapimo tyrimą, tepinėlį iš šlaplės, kraujo tyrimus ar kitus testus, kad nustatytų sukėlėją ir paskirtų tinkamiausią gydymą.
- Jei kartu su išskyroms atsiranda aukštas karščiavimas (≥38°C) ir šaltkrėtis - tai gali rodyti sisteminę infekciją.
- Jei jaučiate stiprų skausmą šlapinantis arba šlapime yra kraujo - tai gali būti ūmaus šlaplės ar prostatos uždegimo požymis.
- Jei patinsta kapšelis, paraudusi varpos oda arba atsiranda pūslelių, opelių - tai gali rodyti herpeso ar kitą infekciją.
- Jei jaučiate aštrų skausmą apatinėje pilvo dalyje arba tarpvietėje - gali būti ūmus prostatitas ar epididimitas.
- Jei buvo nesaugus lytinis kontaktas su nepažįstamu partneriu arba partneriu, kuriam yra simptomų - būtina skubi diagnostika.
- Jei išskyros tampa gausesnės, pakinta spalva (žalsvos, kraujingos) arba atsiranda puvimo kvapas - tai rodo stiprėjantį uždegimą.
- Jei kartu vargina bendras silpnumas, pykinimas, raumenų skausmai, galvos svaigimas - gali būti sepsio pradžia.
- Jei negalite šlapintis arba šlapinimasis yra labai skausmingas - gali būti ūmus šlaplės uždegimas ar susiaurėjimas.
- Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu) arba turite nusilpusią imuninę sistemą - rizika komplikacijų yra didesnė.
- Jei išskyros atsirado po invazinių procedūrų (kateterio, cistoskopijos) - gali būti hospitalinė infekcija.
