Emocinė nejautra

Emocinė nejautra - tai būsena, kai žmogus jaučia sumažėjusį gebėjimą patirti emocijas, jausmus ar reaguoti į emocinius stimulius. Tai gali pasireikšti kaip vidinė tuštuma, atsiribojimas nuo savo jausmų ar abejingumas aplinkai, neretai lydintis psichikos sveikatos sutrikimus.

Emocinė nejautra yra simptomas, rodantis, kad smegenų emociniai centrai (pvz., prefrontalinė žievė, migdolinis kūnas) neveikia pilnavertiškai. Tai nėra vien tingėjimas jausti - tai dažnai fiziologinis ar psichologinis pokytis, dėl kurio žmogus gali jaustis lyg stebėtų savo gyvenimą iš šalies, be vidinio emocinio atgarso. Fiziologiškai tai gali būti susiję su pakitusia neurotransmiterių (serotonino, dopamino) pusiausvyra arba pernelyg didele streso hormonų (kortizolio) įtaka, kuri „užgesina“ emocinį atsaką.

Dažnos, paprastai nepavojingos
  • Ilgalaikis stresas ar perdegimas (burnout) - kai organizmas nuolat būna „kovok arba bėk“ režimu, emocinis jautrumas gali laikinai sumažėti.
  • Miego trūkumas - išsekimas silpnina emocinį reagavimą.
  • Pogimdyvinis laikotarpis - hormoniniai pokyčiai gali sukelti laikiną emocinę nejautrą.
  • Tam tikri vaistai (raminamieji, antidepresantai) kaip šalutinis poveikis.
Psichikos sveikatos sutrikimai (rimtesni signalai)
  • Depresija - vienas dažniausių emocinės nejautros šaltinių, dažnai lydimas apatijos.
  • Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - disociacija gali sukelti atsiribojimą nuo emocijų.
  • Šizofrenijos spektro sutrikimai - ypač neigiamieji simptomai.
  • Autizmo sindromas - kai kurie asmenys gali patirti sunkumų atpažįstant ir išreiškiant emocijas.

Jei emocinė nejautra nėra ūmi ir nelydi pavojingų simptomų, galite išbandyti šiuos veiksmus: reguliariai praktikuokite sąmoningumo (mindfulness) meditaciją, kad vėl „susietumėte“ su kūno pojūčiais; veskite emocijų dienoraštį, kiekvieną dieną užrašydami bent vieną vos juntamą jausmą; užtikrinkite pakankamą poilsį ir miegą (7-9 val.); fizinis aktyvumas (pvz., ilgas pasivaikščiojimas) gali padėti atpalaiduoti nervų sistemą; venkite alkoholio ir kitų medžiagų, kurios gali slopinti emocijas; pasikalbėkite su artimu žmogumi apie savo būseną - net jei nejaučiate nieko, šis veiksmas gali padėti sugrąžinti ryšį.

Nedelsiant - skambinti 112 arba vykti į priėmimo skyrių
  • Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.
  • Staigus visiškas nejudrumas arba katatonija (užšalimas).
  • Haliucinacijos arba kliedesiai, lydintys emocinę nejautrą.
  • Sąmonės sutrikimas (sunkiai pabundant, neatsako).
Būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą per artimiausias dienas
  • Emocinė nejautra trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
  • Jaučiate visišką abejingumą artimiesiems ar pomėgiams.
  • Emocinė nejautra atsirado po galvos traumos.
  • Pastebite staigius svorio, miego ar energijos pokyčius kartu su nejautrumu.
  • Jaučiate kontrolės praradimą ar desperaciją.

Susiję tyrimai su Emocinė nejautra

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).