Dreba kūnas
Kūno drebėjimas - tai nevalingi, ritmiški raumenų susitraukimai, kurie gali apimti visą kūną ar atskiras jo dalis (rankas, kojas, liemenį). Dažnai jaučiamas kaip šaltis, silpnumas ar vidinis virpėjimas.
Kūno drebėjimas yra fiziologinis atsakas į įvairius dirgiklius. Raumenys nevalingai susitraukinėja, kai organizmas bando sušilti (šalčio drebulys), reaguoja į stiprų adrenalino išsiskyrimą (stresas, baimė) arba kai sutrinka nervų sistemos signalų perdavimas. Tai gali būti tiek laikinas reiškinys (po fizinio krūvio, nuovargio), tiek rimtos ligos požymis.
Dažnos ir dažniausiai nepavojingos
- Šaltis - organizmas drebėdamas gamina šilumą.
- Stresas, nerimas, baimė - adrenalino išsiskyrimas sukelia raumenų įtampą ir drebėjimą.
- Nuovargis ir miego trūkumas - išsekusios nervų ląstelės gali sukelti nevalingus trūkčiojimus.
- Per didelis kofeino ar alkoholio kiekis - stimuliuoja nervų sistemą.
- Žemas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) - ypač po ilgų pertraukų tarp valgymų.
Rimtos ligos ar pavojingos būklės
- Karščiavimas - drebulys (šaltkrėtis) dažnai lydi infekcijas, ypač prieš temperatūros šuolį.
- Skydliaukės hiperfunkcija (tireotoksikozė) - pagreitėjusi medžiagų apykaita sukelia nuolatinį drebėjimą.
- Parkinsono liga - būdingas ramybės drebėjimas, dažniausiai vienoje rankoje.
- Išsėtinė sklerozė - nervų pažeidimas gali sukelti įvairius judėjimo sutrikimus.
- Alkoholio ar narkotikų abstinencija - staigus nutraukimas gali sukelti pavojingą drebėjimą.
- Elektrolitų disbalansas (pvz., magnio, kalcio trūkumas) - raumenų funkcijos sutrikimas.
- Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie antidepresantai, astmos vaistai gali sukelti drebėjimą.
Jei drebėjimas nėra lydimas pavojingų simptomų ir žinote priežastį (pvz., šaltis, stresas), galite išbandyti šiuos būdus:
- Sušalkite - apsirenkite šiltai, išgerkite šilto gėrimo, naudokite antklodę.
- Sumažinkite stresą - gilus kvėpavimas, rami veikla, atsipalaidavimo technikos.
- Pavalgykite - jei drebėjimas susijęs su alkio jausmu, suvalgykite ką nors, kas pakelia cukraus kiekį (vaisių, viso grūdo duonos).
- Ribokite kofeiną ir alkoholį - jie gali stiprinti drebėjimą.
- Pailsėkite - miego trūkumas dažnai sukelia drebulį, tad skirkite laiko poilsiui.
- Jei drebėjimas lengvas ir praeina savaime, papildomų veiksmų nereikia. Stebėkite, ar jis kartojasi ar stiprėja.
Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112), jei drebėjimą lydi:
- Sąmonės sutrikimas, alpimas ar sumišimas.
- Stiprus galvos skausmas, kalbos sutrikimas ar vienos kūno pusės silpnumas (insulto požymiai).
- Greitas, nereguliarus širdies plakimas ar krūtinės skausmas.
- Aukštas karščiavimas (>39°C) su sąmonės drumstumu.
- Traukuliai arba drebėjimas, kuris nesiliauja ilgiau nei 5 minutes.
Kreiptis į šeimos gydytoją tą pačią dieną, jei:
- Drebėjimas atsirado staiga ir nėra aiškios priežasties.
- Jis stiprėja, plinta į kitas kūno dalis ar trukdo atlikti kasdienius veiksmus.
- Jaučiate nuolatinį silpnumą, nuovargį, netekote svorio be priežasties.
- Drebėjimas prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus.
- Kartu jaučiate stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi (cukrinio diabeto požymiai).
