Derealizacija
Derealizacija - tai būklė, kai aplinkinis pasaulis atrodo nerealus, miglotas, tarsi sapnas ar filmas. Jūs galite jausti, kad esate atskirti nuo savo aplinkos, o žmonės ir daiktai atrodo dirbtiniai arba tolimi. Tai nėra haliucinacijos, o veikiau suvokimo pokytis, dažnai lydimas nerimo ar baimės.
Derealizacija - tai disociatyvios būklės forma, kai keičiasi jūsų aplinkos suvokimas. Jūsų smegenys laikinai „atjungia“ emocinį ryšį su tuo, ką matote ir girdite, todėl pasaulis atrodo nerealus, plokščias, be spalvų ar gyvumo. Tai gali pasireikšti kaip pojūtis, kad esate už stiklo sienos, arba kad viskas vyksta per lėtai. Fiziologiniu požiūriu ši būklė dažnai susijusi su padidėjusiu streso hormonų kiekiu, kuris sutrikdo normalų smegenų sričių, atsakingų už emocijas ir suvokimą, darbą. Svarbu žinoti, kad derealizacija nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti didelį diskomfortą.
- Stiprus stresas ar perdegimas - intensyvios darbo ar asmeninio gyvenimo situacijos gali laikinai sukelti derealizaciją.
- Miego trūkumas - kai kūnas ir smegenys yra išsekę, suvokimas gali tapti miglotas.
- Nerimo priepuoliai - panikos atakos dažnai lydimos derealizacijos jausmo.
- Fizinis išsekimas - po ilgų kelionių, ligos ar sporto krūvių.
- Alkoholis ar narkotinės medžiagos - apsvaigimas ar nutraukimo simptomai gali laikinai pakeisti suvokimą.
- Depresija - ypač sunkios formos, gali sukelti nuolatinę derealizaciją.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) - prisiminimai apie traumą gali sukelti disociaciją.
- Nerimo sutrikimai, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą.
- Psichoziniai sutrikimai (pvz., šizofrenija) - derealizacija gali būti pirmasis požymis.
- Epilepsija - kai kurie priepuoliai prasideda derealizacijos pojūčiu.
- Galvos smegenų trauma ar neurologinės ligos - bet koks smegenų pažeidimas gali sutrikdyti suvokimą.
- Įsižeminkite (grounding): Susitelkite į pojūčius - palieskite šaltą paviršių, pauostykite stiprų kvapą, įvardinkite 5 dalykus, kuriuos matote aplinkui.
- Kvėpavimo pratimai: Lėtai įkvėpkite per nosį (4 sek.), sulaikykite kvėpavimą (4 sek.) ir iškvėpkite per burną (6 sek.). Tai ramina nervų sistemą.
- Venkite stimuliatorių: Sumažinkite kofeino, alkoholio ir kitų medžiagų, kurios gali sustiprinti nerimą, vartojimą.
- Miegas ir poilsis: Užtikrinkite bent 7-8 valandas miego per naktį. Nuovargis yra viena dažniausių derealizacijos priežasčių.
- Fizinė veikla: Lengvas pasivaikščiojimas gryname ore padeda „grąžinti“ sąmonę į dabarties akimirką.
- Pasikalbėkite su kuo nors: Pasidalinimas jausmais su artimu žmogumi gali sumažinti baimę ir atskirties pojūtį.
- Dienoraštis: Užrašykite, kada ir kokioje situacijoje pasireiškia derealizacija - tai gali padėti atpažinti provokuojančius veiksnius. Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba kartojasi dažnai, būtina kreiptis į gydytoją.
- Derealizacija kartu su mintimis apie savižudybę ar savęs žalojimą.
- Stiprus krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis (gali rodyti širdies problemą).
- Po galvos traumos atsiradusi ar smarkiai pablogėjusi derealizacija.
- Haliucinacijos (regėjimo ar klausos) - girdite balsus ar matote neegzistuojančius dalykus.
- Kalbos, judėjimo ar pusiausvyros sutrikimai, galūnių silpnumas vienoje kūno pusėje (gali būti insultas).
- Staigus sąmonės netekimas ar traukuliai.
- Derealizacija trunka kelias valandas ar ilgiau ir nesumažėja po poilsio.
- Simptomai pasikartoja dažnai (kelis kartus per savaitę) ir trukdo dirbti, mokytis ar bendrauti.
- Jaučiate nuolatinį nerimą, depresiją ar baimę, kad „išprotėsite“.
- Derealizacija atsirado vartojant naujus vaistus ar nutraukus jų vartojimą.
- Anksčiau buvote diagnozuotas psichikos sutrikimas, o dabar simptomai pablogėjo.
