Blankios spalvos
'Blankios spalvos' - tai regėjimo pojūtis, kai aplinkinės spalvos atrodo išbalusios, neryškios ar praradusios savo intensyvumą. Tai gali reikšti, kad akys nebesugeba tinkamai atskirti spalvų arba smegenys neteisingai apdoroja vaizdinę informaciją.
Įprastai mūsų akys per tinklainės strypelius ir kūgelius sugeba atpažinti platų spalvų spektrą - nuo ryškiai raudonos iki švelniai mėlynos. Kai šis gebėjimas silpnėja, spalvos tarsi 'išsipleukia': raudona atrodo kaip rožinė, mėlyna pilkesnė, o geltona - blyškesnė. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių: pradedant akies paviršiaus sausumu ir baigiant rimtais regos nervo ar smegenų sutrikimais. Jei pastebite, kad pasaulis tapo 'senos nuotraukos' spalvų, verta į tai atkreipti dėmesį - organizmas gali siųsti signalą apie sveikatos problemas.
- Stiprus nuovargis ar miego trūkumas - sumažėja akies raumenų tonusas, spalvos atrodo blankesnės.
- Džiovintas kontaktinių lęšių naudojimas - ašarų plėvelės trūkumas iškreipia spalvų suvokimą.
- Ilgas žiūrėjimas į ekraną (kompiuterinė regos įtampa) - tinklainė pavargsta ir laikinai praranda spalvų jautrumą.
- Amžiniai pokyčiai - po 40-50 metų lęšiukas geltėja, spalvos natūraliai tampa mažiau ryškios (katarakta).
- Tam tikri vaistai (pvz., antidepresantai, širdies ritmo reguliatoriai) - gali sukelti laikiną spalvinio matymo pokytį.
- Regos nervų uždegimas (optinis neuritas) - dažnas sergant išsėtine skleroze; spalvos blunka, skauda judinant akis.
- Diabetinė retinopatija - pažeidžiamos tinklainės kraujagyslės, spalvų matymas susilpnėja.
- Gluokoma - padidėjęs akispūdis pažeidžia regos nervą, spalvų diskriminacija blanksta.
- Katarakta (lęšiuko drumstis) - spalvos tampa gelsvos, blankios, tarsi per miglą.
- Smegenų kraujotakos sutrikimai (insultas, laikinas smegenų išemijos priepuolis) - gali sukelti vienos akies spalvinio matymo praradimą.
- Aterosklerozė ar kiti kraujagyslių susiaurėjimai - sumažėjęs kraujo tekėjimas į akis blogina spalvų suvokimą.
1. Poilsis akims - kas 20 minučių žiūrėjimo į ekraną pažiūrėkite į tolį 20 sekundžių (20-20-20 taisyklė).
2. Drėkinami lašai - jei jaučiate sausumą, naudokite dirbtines ašaras (be konservantų).
3. Gera mityba - maistas, turintis vitaminų A, C, E, cinko (morkos, mėlynės, lapiniai žalumynai, riešutai), padeda išlaikyti tinklainės sveikatą.
4. Apsauga nuo UV spindulių - dėvėkite akinius nuo saulės, kurie blokuoja UVA/UVB spindulius.
5. Gėrimo režimas - gerkite pakankamai vandens; ašarų plėvelė geriau drėkina akies paviršių.
6. Kontroliuokite kraujospūdį ir cukraus kiekį - tai sumažina riziką kraujagysliniams pokyčiams.
Šie veiksmai paprastai padeda, kai priežastis yra laikina arba susijusi su gyvenimo būdu. Jei simptomas išlieka ilgiau nei kelias dienas ar pradeda ryškėti, būtina specialisto konsultacija.
- Staiga atsiradęs spalvų blankumas tik vienoje akyje.
- Kartu su regėjimo susilpnėjimu ar ūmiu akių skausmu.
- Po galvos traumos atsiradęs spalvinės regos pokytis.
- Kartu su kalbos sutrikimu, veido ar galūnių tirpimu (įtariamas insultas).
- Ūmus pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas su spalvų pasikeitimu - gali rodyti akispūdžio šuolį (glaunkos priepuolį).
- Jei spalvos blanksta ir kartu jaučiate mirguliuojančius šešėlius regėjimo lauke.
- Spalvų blankumas tęsiasi ilgiau nei 3-4 dienas.
- Regėjimo aštrumas nuolat blogėja.
- Pastebite, kad geriau matote esant silpnam apšvietimui nei ryškioje šviesoje (gali būti kataraktos požymis).
- Spalvų matymas blanksta palaipsniui, bet progresuoja per kelias savaites.
- Su amžiumi susiję pakitimai - verta atlikti išsamų akių tyrimą (akispūdžio matavimas, dugno apžiūra).
