Baltos odos vietos
Baltos odos vietos - tai odos ploteliai, kuriuose dėl įvairių priežasčių sumažėja arba visiškai išnyksta pigmentas melaninas. Tokios dėmės gali būti įvairaus dydžio, formos ir atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai jos nepavojingos, tačiau kartais gali signalizuoti apie vidines ligas ar odos pažeidimus.
Baltos odos vietos atsiranda, kai odoje esančios ląstelės - melanocitai - nustoja gaminti melaniną arba jo kiekis smarkiai sumažėja. Melaninas yra natūralus pigmentas, suteikiantis odai spalvą ir apsaugantis nuo ultravioletinių spindulių. Kai melanino gamyba sutrinka, oda tampa šviesesnė, o ryškiai kontrastuojanti su aplinkine oda. Ši būklė gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo priežasties. Fiziologiškai tai gali būti susiję su autoimuniniu procesu, kai organizmo imuninė sistema atakuoja melanocitus (vitiligo), arba su grybeline infekcija, kuri ardo paviršinį odos sluoksnį (daugiaspalvė kerpė). Taip pat pigmento gamybą gali slopinti tam tikri vaistai, cheminės medžiagos arba odos trauma, pvz., po nudegimo ar uždegimo.
- Vitiligo - autoimuninė liga, pasireiškianti baltomis dėmėmis, kurios laikui bėgant gali plėstis. Dažnai paveldima.
- Daugiaspalvė kerpė (Pityriasis versicolor) - grybelinė odos infekcija, sukelianti šviesias arba rusvas dėmes, ypač liemens, kaklo ir pečių srityje.
- Po uždegiminė hipopigmentacija - baltos dėmės, atsirandančios po odos uždegimo, pvz., po egzemos, psoriazės ar spuogų.
- Amžiaus dėmės - su amžiumi susiję pigmento pokyčiai, tačiau baltos dėmės dažniau yra hipopigmentacija nei hiperpigmentacija.
- Albinizmas - genetinė būklė, kai nuo gimimo stigo melanino, oda ir plaukai balti.
- Autoimuninės ligos, tokios kaip skydliaukės uždegimas (Hashimoto) ar Adisono liga, gali lydėti vitiligo.
- Odos vėžinės ligos - ypač melanoma, kuri gali atrodyti kaip balta dėmė, bet dažniau būna įvairiaspalvė. Tačiau baltos dėmės gali būti piktybinės ląstelienos plokštelės (pvz., bazalioma).
- Lupus erythematosus - sisteminė autoimuninė liga, kartais sukelianti odos pažeidimus su pigmento pokyčiais.
- Virusinės infekcijos, pvz., raupai ar juostinė pūslelinė, gali palikti baltų dėmių po gijimo.
- Sifilis - antrinėje stadijoje gali atsirasti baltų dėmių ant odos ir gleivinių.
Norėdami sumažinti diskomfortą ir apsaugoti odą, laikykitės šių rekomendacijų: 1) Naudokite aukšto SPF (30+ ar daugiau) kremą nuo saulės ant baltų dėmių, nes šiose vietose oda yra jautresnė UV spinduliams ir gali nudegti. 2) Venkite ilgo buvimo saulėje ir soliariumų, nes baltos dėmės gali tapti dar ryškesnės dėl kontrasto su įdegusia oda. 3) Jei dėmės atsirado po odos uždegimo, naudokite drėkinamuosius kremus ir vengti dirginančių priemonių. 4) Vitiligo atveju galima svarstyti apie dekoratyvinę kosmetiką (maskavimo kremus) arba odos dažymą specialiais produktais. 5) Svetimkūnių ar grybelinės infekcijos atveju - laikykitės odos higienos, nenaudokite svetimų rankšluosčių ar drabužių. 6) Venkite savarankiško gydymo stipriais steroidiniais tepalais - jie gali pakenkti odai. 7) Jei dėmes lydi niežulys ar pleiskanojimas, galima tepti priešgrybelinius kremus (pvz., klotrimazolą), tačiau tik nustačius diagnozę. 8) Stebėkite dėmių pokyčius - jei jos sparčiai plinta ar keičia formą, būtina konsultacija su dermatologu.
- Baltos dėmės atsirado staiga ir sparčiai plinta (per kelias dienas).
- Dėmių kraštai nelygūs, netaisyklingi, primena „geografinį“ žemėlapį.
- Dėmėje jaučiamas deginimas, niežulys, skausmas arba ji kraujuoja.
- Baltos dėmės yra kartu su kitais simptomais: karščiavimu, sąnarių skausmu, nuovargiu, limfmazgių padidėjimu.
- Dėmė tapo pakitusi - atsirado opos, mazgeliai, pluta ar ji pradėjo luptis.
- Balta dėmė ant plikoje galvos odoje kartu su plaukų slinkimu.
- Pacientas yra vyresnis nei 50 metų ir turi naujai atsiradusią baltą dėmę (didesnė odos vėžio rizika).
- Jei dėmė yra ant gleivinės (lūpų, burnos, lytinių organų) ir nepraeina per 2 savaites.
- Pacientas yra imunosupresuotas (serga ŽIV, vartoja imunosupresantus po transplantacijos).
