Baltos dėmės
Baltos dėmės ant odos - tai vietiniai odos spalvos pakitimai, kurie pasireiškia kaip šviesesnės, balkšvos sritys, besiskiriančios nuo aplinkinės odos. Tai gali būti tiek laikinas, tiek nuolatinis reiškinys, atsirandantis dėl įvairių priežasčių - nuo nekenksmingų grybelinių infekcijų iki rimtesnių autoimuninių ligų. Simptomas gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, kada tai pavojinga, o kada - tik kosmetinis trūkumas.
Baltos dėmės atsiranda, kai dėl įvairių veiksnių sumažėja arba visai išnyksta pigmento melanino gamyba tam tikrose odos vietose. Melaniną gamina melanocitai - ląstelės, esančios epidermyje. Kai šios ląstelės yra pažeidžiamos, sunaikinamos arba nebegamina pakankamai pigmento, oda tampa šviesesnė. Tai gali būti laikinas reiškinys, pavyzdžiui, po saulės nudegimo arba uždegiminių procesų, arba nuolatinis, kaip vitiligo atveju. Fiziologiškai baltos dėmės reiškiasi kaip vietinė hipopigmentacija arba depigmentacija. Dažniausiai jos nėra skausmingos, tačiau gali niežėti, jei kartu yra uždegimas ar infekcija. Norint tiksliai nustatyti priežastį, būtina dermatologo apžiūra, kartais - specialūs odos tyrimai, pavyzdžiui, Wood lempa.
- Pityriasis versicolor (grybelinė infekcija) - sukelta Malassezia grybų, dažnai pasireiškia ant krūtinės, nugaros, pečių; dėmės būna šviesesnės vasarą, nes grybelis slopina pigmentaciją.
- Amžiaus dėmės (senatvinės dėmės) - gali atrodyti kaip šviesios arba tamsios sritys, bet dažniau yra hiperpigmentacija; retai būna baltos.
- Po uždegiminių procesų - baltos dėmės gali likti po spuogų, egzemos, psoriazės ar kitų odos uždegimų, kai oda atsigauna ir melaniną gaminančios ląstelės laikinai nebeveikia.
- Saulės nudegimas arba fotosensibilizacija - per didelis saulės poveikis gali sukelti vietinę depigmentaciją, ypač jei oda buvo nudeginta.
- Idiopatinė guttatinė hipomelanozė - mažos baltos dėmelės ant blauzdų, dilbių, dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms; nėra pavojinga.
- Vitiligo - autoimuninė liga, kai imuninė sistema atakuoja melanocitus; dėmės yra aiškiai apibrėžtos, pieno baltumo, gali plisti ir jungtis; dažnai simetriškos.
- Albinizmas - genetinė liga, sukelianti visišką ar dalinį melanino trūkumą, dėl ko oda būna labai šviesi visame kūne, bet tai nėra tik dėmės.
- Sklerodermija arba morphea - odą kietinanti liga, kartais pasireiškianti baltomis dėmėmis (morphea - lokalizuota forma).
- Odos vėžys (ypač bazalinių ląstelių karcinoma ar melanoma) - kai kurios vėžio formos gali atrodyti kaip balti arba perlamutriniai gumbai; ypač pavojinga, jei dėmė keičia formą, kraujuoja, turi nelygius kraštus.
- Lepra (raupsai) - reta, bet galima priežastis; dėmės būna nejautrios, su išsibarsčiusiais gumbais.
- Tuberculoidiniai odos pažeidimai - gali pasireikšti kaip baltos dėmės, bet dažniausiai su kitais simptomais.
Jei jūsų odoje atsirado baltų dėmių, prieš kreipdamiesi į gydytoją galite atlikti keletą veiksmų, ypač jei dėmės atrodo nekenksmingos. Visų pirma, atidžiai stebėkite jų pokyčius: ar jos didėja, keičia spalvą, atsiranda naujų, ar atsiranda kitų simptomų, tokių kaip niežulys, skausmas, paraudimas. Jei dėmės atsirado po buvimo saulėje ar naudojant naują kosmetiką, vertėtų laikinai vengti tų produktų ir apsaugoti odą nuo saulės apsauginiu kremu (SPF 30+). Esant lengvam niežėjimui, galima naudoti drėkinamuosius kremus be kvapų arba švelnius priešgrybelinius kremus (pvz., klotrimazolas), jei įtariate grybelį. Tačiau nenaudokite jokių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Venkite mechaninio dirginimo - trynimo, kasymosi. Taip pat galite fotografuoti dėmes, kad galėtumėte stebėti jų kitimą. Jei dėmės nesusijusios su jokiais kitais simptomais ir neplinta, galite palaukti kelias savaites, tačiau visada geriau pasikonsultuoti su specialistu, nes kai kurios ligos (pvz., vitiligo) gali progresuoti. Jokiomis aplinkybėmis nebandykite „balinti“ odos namuose cheminėmis medžiagomis ar stipriais kremais. Jei dėmės atsirado vaikui, būtina pediatro konsultacija.
- Dėmė greitai plinta arba atsiranda daug naujų per trumpą laiką.
- Dėmė tampa skausminga, kraujuoja, šlapia arba ant jos atsiranda opa.
- Dėmė keičia spalvą į tamsią, juodą, mėlyną arba raudoną, ypač jei ji asimetriška, nelygiais kraštais (įtariama melanoma).
- Kartu atsiranda karščiavimas, bendras silpnumas, šaltkrėtis, nepaaiškinamas svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas.
- Dėmių atsiradimas po traumos arba kartu su sąnarių skausmu, patinimu.
- Dėmės lokalizuotos ant lūpų, akių vokų, lytinių organų ar gleivinių.
- Vaikui atsirado baltų dėmių, ypač jei jis neseniai sirgo infekcine liga (tymai, vėjaraupiai).
- Dėmės nereaguoja į namų priežiūrą ir plečiasi net po savaitės stebėjimo.
